captcha

Jūsų klausimas priimtas

Profesorius: manoma, kad funkcionalusis maistas yra mitybos ateitis

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Rimantas Petras Venskutonis sako, kad mitybos ateitis yra funkcionaliojo maisto koncepcija.
L. Viksne (BFL) nuotr.
L. Viksne (BFL) nuotr.

„Galiu pasakyti, kad maždaug prieš 25 metus Japonijoje buvo sukurta vadinamoji funkcionaliojo maisto koncepcija. Na, ir ji labai sparčiai vystosi. Šiuo metu tokių maisto produktų kiekis visame pasaulyje labai sparčiai didėja. Manoma, kad funkcionalusis maistas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą, būtent ir yra mitybos ateitis“, – sako R. P. Venskutonis.

Funkcionaliojo maisto produktai yra tie produktai, kurių sudėtyje natūraliai yra komponentų, darančių teigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Taip pat – tie, kurie papildyti sveikatinamaisiais komponentais.

„Dabar, kai daug inovacijų, dirbame ir su maisto pramone bei siekiame, kad ji galbūt būtų imlesnė toms inovacijoms, pavyzdžiui, funkcionaliojo maisto produktams“, – teigia KTU profesorius.

– Ar mokslininko požiūriu europiečių mityba šiandien kuo nors skiriasi, pavyzdžiui, nuo amerikiečių mitybos?

– Na, tų skirtumų yra ne tik tarp atskirų žemynų, bet ir tarp atskirų tautų, etninių grupių. Tačiau išsivysčiusių šalių mityba, žinoma, kažkiek vienodėja dėl globalizacijos veiksnių.

– Kalbant konkrečiai apie mūsų, lietuvių, mitybą, kiek ji kinta, turint galvoje labai aktyvų ir laisvą žmonių keliavimą, ekonominę integraciją, maisto produktų importą?

– Pirmiausia turbūt reikėtų paminėti, kad visiškai pasikeitė vaizdas maisto parduotuvėje. Jei žiūrėtume į maisto parduotuvės produktus prieš 40 metų ir palygintume su šiuo metu ten esančiais produktais, matytume daug kartų padidėjusį asortimentą, ypač ­– vaisių, daržovių skyriuose.

Seniau tai labai priklausė nuo sezono. Žiemos metu daugelis vaisių ir daržovių tiesiog nebuvo prieinami. O dabar praktiškai visus metus galima gauti šviežių vaisių ir daržovių.

– O kokią įtaką mūsų maistui padarė įvairių maisto pramonėje taikomų technologijų vystymasis, nauji papildai, priedai?

– Tai taip pat daro didelę įtaką. Galiu pasakyti, kad maždaug prieš 25 metus Japonijoje buvo sukurta vadinamoji funkcionaliojo maisto koncepcija. Na, ir ji labai sparčiai vystosi. Šiuo  metu tokių maisto produktų kiekis visame pasaulyje labai sparčiai didėja. Manoma, kad funkcionalusis maistas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą, būtent ir yra mitybos ateitis.

Na, maisto pramonės iššūkiai sykiu yra susiję ir su tuo, kad reikia būti pasirengusiems ir mokėti pagaminti tokius maisto produktus, kurie užtikrintų sveikatą.

– Ar šiandien galima suderinti maisto kainą, kokybę ir naudą?

– [...] Viskas priklauso nuo kainos ir kokybės. Žinoma, tikėtis nupirkti labai pigų produktą, kur būtų sudėtos visos brangios žaliavos, vargu ar galima, nes gamintojas negalėtų pagaminti tokio produkto.

Tačiau vėlgi norėčiau pasakyti, kad, jei produktai pigūs, tai nereiškia, kad jie yra nekokybiški. Jie visų pirma turi atitikti visus saugos reikalavimus. Žinoma, kalbant apie mėsos produktus, paskaičius etiketę, galime matyti, kad ten įdėta ne tos rūšies mėsa, prastesnė, bet toks produktas turi atitikti tai produktų rūšiai keliamus reikalavimus. Visų pirma – saugos. [...]

­– Užsiminėte apie maisto saugą, tuos pasikeitimus, maisto technologijų tobulėjimą. ­Kaip manote, ar pasikeitė kas į geresnę pusę maisto saugos, valdymo ir tikrinimo srityse? Daug kas mano ir sako, kad gamintojams svarbu parduoti daugiau ir pagaminant pigiau.

– Na, aš labai gerai pažįstu Lietuvos maisto gamintojus. Tikrai jų filosofija nėra tokia. Žinoma, siekiant išgyventi, tiesiog privalai pagaminti, parduoti produktus ir gauti tam tikrą pelną arba bent jau neturėti nuostolių, nes kitaip bus bankrotas. Tačiau tikrai gamintojai stengiasi gaminti produktus, kurie patiktų vartotojams ir rūpinasi saugos dalykais. Kitaip šiais laikais tiesiog neįmanoma.

Mes šiuo metu tikrai turime daug geresnę maisto saugos užtikrinimo sistemą, negu ji buvo, pavyzdžiui, prieš 40 metų. Be to, besivystant mokslui ir technologijoms, turime daug daugiau galimybių pasirūpinti savo maisto sauga, nustatyti, sakykime, įvairias rizikas, kurios kyla, gaminant maisto produktus.

Jau 40 metų esu šioje srityje. Maisto produktų gaminimo įstaigose teko lankytis ir prieš 40 metų, ir dabar. Jos skiriasi kaip diena nuo nakties: visos sanitarinės, higieninės sąlygos, priemonės, kurias jie turi užtikrinti saugą maisto gamybai. Be abejonės, padėtis maisto pramonėje smarkiai pagerėjusi.

– Į LRT RADIJĄ paskambinęs klausytojas sakė, kad nėra net ko lyginti maisto skonio prieš 40 metų ir dabar. Anot jo, anksčiau viskas buvo natūralu. Tai, profesoriau, kaip Jūs manytumėte, ar šiandien dar išliko natūralaus maisto, kurį galėtume pavadinti tradiciniu, lietuvišku?

– Žinote, gal man prieš 40 metų irgi viskas buvo gražiau (juokiasi). Na, čia, tai – tikriausiai jaunystė, kuri geriau iškenčia visokius nepriteklius.

Dėl to natūralumo žmonės perdeda. Atsimenu, kad prieš 40 metų, kai žmonės namuose gamindavo mėsos produktus, konservuodavo juos žiemai, ten dėdavo nitritus vos ne saujomis. O dabar visa tai labai griežtai prižiūrima. Tos dozės yra labai griežtai reglamentuojamos.

Gal čia turime omenyje tai, kad dabar yra įvairių mėsos pakaitalų: iš sojos baltymų, pieno išrūgų baltymų. Tačiau tai nereiškia, kad šie produktai yra nenatūralūs. Jie yra natūralūs, tik galbūt kitaip perdirbti.

– O kiek apskritai gali būti tas tradicinis ir natūralus maistas? Nes štai vaikams tai, kas buvo skanu jų tėvams ar seneliams, šiandien išvis nelabai priimtina.

– Jis ir dabar yra natūralus. Nepasakyčiau, kad maistas tapo mažiau natūralus, negu buvo anksčiau. Tiesiog pasirinkimas – labai didelis. Anksčiau įvairovė buvo labai maža, ir parduotuvėse didžioji maisto dalis taip pat buvo perdirbta. Bet ir dabar galima nusipirkti ir šviežių, ką tik pagamintų maisto produktų, kuriems pagaminti nenaudojami jokie, pavyzdžiui, kad ir sintetiniai priedai. Tikrai toks maistas yra pakankamai natūralus.

– Ką patartumėte, kokį maistą rinktis? Ar suderinamos naujosios technologijos ir sveika mityba?

– Žinote, radau tokį istorinį faktą. Pirmoji nacionalinė mitybos konferencija, įvykusi Vašingtone 1941 metais, rekomendavo tokią dietą: 1 pinta (šiek tiek daugiau nei pusė litro) pieno, 1 mėsos patiekalas, 1 kiaušinis  arba jo pakaitalas, 2 daržovės, viena iš jų žalia, kita – geltona, 2 vaisiai, vienas iš jų turi turėti daug vitamino C, duona, javainiai, geriausia – iš pilno grūdo, šiek tiek sviesto, margarino su vitaminu A ir kiti maisto produktai tiesiog tam, kad patenkintų apetitą. Žinoma, dabar tai kelia šypseną, nes per daugiau kaip 75 metus mitybos ir maisto mokslas labai sparčiai pažengė į priekį.

Žinote, apie pačias paprasčiausias rekomendacijas daug kalbėta, [] jas galima lengvai rasti tinklapiuose, jos yra visuotinai pripažįstamos. Tarkime, kiek energijos turi duoti riebalai, kad mažiau naudotume sočiųjų riebalų, mažintume druskos kiekį, grynųjų angliavandenių, paprasčiausiai kalbant, cukraus kiekį mityboje. Visiems žinoma taisyklė – ne mažiau kaip penkios porcijos vaisių ir daržovių, t. y. pusė kilogramo per dieną. Tai turbūt visi girdėję.

Bet šiuo metu žinome apie įtaką sveikatai mikrokomponentų, tokių medžiagų, kurių yra labai mažai maisto produktuose, bet kurios, kaip pasirodė, gali būti labai svarbios, apsisaugojant nuo įvairų ligų, pavyzdžiui, vėžio, širdies ir kraujagyslių, diabeto, osteoporozės ir kitų.

Tiems, kurie domisi mityba, yra toks komisijos reglamentas – 432-as. Jį lengva rasti internete. Ten yra didžiulė lentelė, kurioje yra išvardintos medžiagos, maisto produktai, kuriems yra patvirtinti teiginiai apie jų sveikumą. [...] Bendras taisykles juk dauguma gyventojų žino, bet, toliau domintis apie mitybą, kokių medžiagų reikia, tikrai rekomenduočiau paskaityti šį reglamentą.

– O, profesoriau, asmeniškai Jums, žmogui, tiek daug žinančiam apie maisto sudėtį, kas svarbiausia, renkantis maistą? Kaip Jūs jį renkatės?

– Žinote, laikausi visų tų taisyklių, kaip rekomenduojama kad ir PSO. Bet, na, taip labai jau atsakingai rinktis maisto produktus, intensyviai dirbant, ne visai lengva. Kartais tiesiog žinai, ko reikia, bet sunku tai įgyvendinti praktiškai.

Taigi tikrai neturiu sau parinkęs kažkokių ypatingų dietų, tiesiog stengiuosi maitintis labai įvairiai, vartoti įvairius produktus. Žinoma, žinant jų sudėtį, tokiu būdu galima užtikrinti, kad organizmas gautų adekvačią mitybą, t. y. įvairių maisto medžiagų tiek, kiek jam reikia normaliai funkcionuoti.

– Ką prognozuotumėte, ar lietuviškas maistas išlaikys savo pozicijas, ar išliks tradiciniai patiekalai?

– Tai jau, žvelgiant net į tai, kad mūsų maisto pramonė sugebėjo dar per nepriklausomybės metus gana sparčiai persiorganizuoti ir tapo konkurencinga, eksportuoja, yra viena iš svarbiausių mūsų ekonomikos sričių, tikrai sako, kad mūsų maisto pramonė tikrai buvo, yra ir išliks.

Na, žinoma, dabar, kai daug inovacijų, dirbame ir su maisto pramone bei siekiame, kad ji galbūt būtų imlesnė toms inovacijoms, pavyzdžiui, funkcionaliojo maisto produktams, kurie, kaip sakiau, kaip manoma, bus ateities personalizuotos mitybos. Iš tikrųjų šioje srityje, konkurencinėje kovoje, tikriausiai galima turėti tam tikrų labai pozityvių dalykų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...