captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Vanagas apie Dakarą: situacija Lietuvoje unikali

Lietuvoje situacija unikali – visi žino, kas yra Dakaras, LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ tikina lenktynininkas Benediktas Vanagas. Jo nuomone, jo ir naujojo šturmano Sebastiano Rozwadowskio duetas šiais metais turės dar daugiau gerbėjų, nes Lenkijoje Dakaras taip pat gerai žinomas ir mėgstamas. Be to, jų komandos automobilis bus vienas iš keturių, pristatomų Dakaro spaudos konferencijoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Pakalbėkime apie malonius dalykus – Dakaro ralis beveik ant nosies. Kaip esate pasiruošęs?

– Nesu tikras, ar tai – malonus užsiėmimas. Jis svarbus ir labai atsakingas, bet maloniu turbūt būtų sunku pavadinti. Daugelis žmonių sako, kad sausio mėnesis mums, kaip komandai, bus didžiulis išbandymas, bet šiuo metu vyksta patys sudėtingiausi Dakaro „greičio ruožai“, nors mes dar net ne Pietų Amerikoje.

Po savaitės privalėsime išsiųsti visą mūsų techniką į Pietų Ameriką. Tai reiškia, kad po savaitės turime būti visiškai pasiruošę Dakarui: paruošę savo techniką, išsiuntę įrankius, įrangą, automobilius ir t. t. Dabar tikrai yra toks laikas, kai organizmas patiria didžiules perkrovas. Suvaldyti tokį projektą labai nelengva, su juo dirba daug žmonių. Mes investuojame į  dar geresnius sprendimus, kurie mums leis siekti geresnių rezultatų. Tai tikrai nelengva, bet tai yra dalis Dakaro.

– Jūsų šturmanas – lenkas S. Rozwadowskis. Kodėl būtent jis?

– Siekdami geresnio rezultato ir geresnių galimybių, buvome priversti rinktis kitą šturmaną. Tai yra tik vienas iš aspektų, kurį keičiame komandoje. (Turime nemažai įvairių pakeitimų.) Sebastianas konkurencinėje kovoje nugalėjo kitus du kandidatus. Iš viso turėjome tris – specialistą iš Pietų Afrikos Respublikos, specialistę iš Prancūzijos ir Lenkijos praėjusių metų ralio čempioną.

– Plati „geografija“.

– Dakaras yra be galo sudėtingas projektas, kuriame varžosi pasaulio geriausieji. Labai džiaugiamės, kad Lenkijos pilietis tapo mūsų komandos šturmanu, nes turime galimybę parodyti, jog Lenkijos ir Lietuvos profesionalai bendradarbiauja.

Taip jau nutiko, kad spaudoje matau nemažai įvairių atsiliepimų, jog tarp lietuvių ir lenkų perbėgo kažkokia juoda katė. Asmeniškai to tikrai nematau. Pastebiu, kad [...] visur, kur įmanoma, šauniai bendradarbiaujama. Suprantu, jog yra pilkųjų jėgų, kurios nenori matyti, kad kaimynai bendradarbiauja, dėl to bandoma į ugnį įpilti benzino.

– Visai neseniai vyko Jūsų ekipažo prisistatymas Lenkijos auditorijai. Kaip pavyko?

– Gavome unikalų kvietimą. Kai su Sebastianu lenktyniavome Pasaulio ralio maratonų taurės etape Italijoje, didžiausia lenkiška Vidurio Europos kompanija „Orlen“ pakvietė mus į didžiausią motošou Europoje. Turėjome auditoriją nacionaliniame Varšuvos stadione – atėjo 70 tūkst. žiūrovų. Todėl mes pagalvojome – kadangi šturmanas yra lenkas, turime daug daugiau susidomėjusių žmonių, nei jų būtų tik Lietuvoje.

Lietuvos ambasadoje Varšuvoje mus tikrai labai šiltai priėmė. Faktas – dabar Lenkijoje apie lietuvius žino dar daugiau. Manau, kad tai pravers tolimesniems geriems darbams tarp šių dviejų valstybių.

– Ar mokate lenkiškai?

– Nemoku tiek, kiek norėčiau, bet suprantu, kad nebloga mintis mokėti lenkiškai gerokai daugiau nei dabar.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Kokia kalba bendraujate su Sebastianu?

– Su Sebastianu šnekamės angliškai, nes mano lenkų kalba tikrai dar nėra pakankamai gera.

– O jo lietuvių kalba dar nėra tokia gera (juokiasi)?

– Jo lietuvių kalba tikrai dar nėra tokia gera (juokiasi). Mano lenkų gal net geresnė negu jo lietuvių, bet nėra bėdos, nes mes abu kalbame angliškai.

– Lietuvio ir lenko duetas iš tiesų griauna mitus apie vyraujančius nesutarimus tarp dviejų mūsų valstybių. Ar jaučiate tai?

– Tiesiog labai džiaugiuosi geru pavyzdžiu. Galima parodyti, kad yra priešingai. Bendradarbiavimas vyksta, bet nebūtinai kažkas apie tai trimituoja. Atsiranda keli Pilypai iš kanapių, kurie bando pasakyti tai, kas dažniausiai yra pritempta ir net nebūtinai tiesa. Mūsų pavyzdys akivaizdus, o tokių yra gerokai daugiau. Lietuviai ir lenkai bendradarbiauja. Manau, kad geri santykiai su kaimynais privalomi, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai.

– Pridėjus Lenkijos autosporto mėgėjus Dakare, Jūsų gerbėjų auditorija išaugs keliolika kartų.

– Tikrai taip. Lenkijoje Dakaras labai populiarus. Beveik tiek pat, kiek Lietuvoje. Žinoma, Lietuvoje situacija unikali – kiekvienas lietuvis žino, kas yra Dakaras. Lenkijoje yra didžiulė rinka, daug komandų, daug žmonių, kurie dalyvauja Dakare. (Lenkas yra praėjusių metų keturračių motociklų nugalėtojas – Rafalas Sonikas. Jis irgi buvo mūsų komandos pristatyme.) Tarpusavio santykiai tikrai labai gerėja. Labai džiaugiuosi, kad ir mes turime daug daugiau pažinčių šioje didelėje šalyje. Esu nemažas Lenkijos gerbėjas.

– Ar šiemet jaučiatės geriau pasirengę Dakarui?

– Kuo daugiau startuoju Dakare, tuo labiau suvokiu, koks sudėtingas tai procesas. Daugiausia avantiūros turbūt buvo pirmais metais. Dabar kiekvienais metais, turėdamas vis daugiau patirties, jaučiu, kad esu vis mažiau pasiruošęs. Tai – paradoksas: kuo toliau gyveni, tuo labiau supranti, kad supranti mažiau nei prieš tai. Tiesiog turi daugiau informacijos.

Šiais metais turiu naują šturmaną. Tikiu, kad bus nemažai iššūkių, bet manau, jog galime pasiekti geresnių rezultatų, nes turime šiek tiek tobulesnį automobilį. Tai tas pats automobilis, bet lengvai modifikuotas – šiek tiek „numetėme svorio“. Pagal naujus reikalavimus galėjome jį padaryti lengvesnį. Turėsime naują serviso sunkvežimį, kuris bus visiškai unikalus. Manau, kad tai galbūt netgi bus madų demonstravimo flagmanas Dakare. (Tokie dalykai irgi vyksta.) Turime daug stipresnę komandą. Dirbame daugybėje sričių, kad galėtume pasiekti rezultatų.

Bolidas, su kuriuo Dakare B. Vanagas dalyvavo 2015 metais. V. Skaraičio (BFL) nuotr.

– Antano Juknevičiaus automobilis – irgi „Toyota Hilux“. Ar Jūsų automobiliai vienodi, ar skiriasi?

– Antanas – geras mano bičiulis. Džiaugiuosi už jį, nes jis turi tokį patį „Toyota Hilux“, kaip ir mūsų. Jo automobilis metais senesnis, bet specifikacija tokia pati. Labai smagu, kad turėsime panašią techniką. [...]

Reikia nepamiršti ir trečio lietuvių ekipažo – Vaidoto Žalos su Sauliumi Jurgelėnu. Su Sauliumi startavome pirmajame mūsų Dakare, todėl labai sergu už šį ekipažą. Manau, jie pasirinko šiek tiek sudėtingesnį kelią – patys konstravo automobilį Lietuvoje. Tačiau tai lygiai taip pat smagu. Yra žmonių, turinčių gerą galvą, inžinerinių minčių. Svarbiausia – yra ryžto bandyti tai įgyvendinti sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse.

– Sausio 2 d. prasideda Dakaras. Paryžiuje kitą savaitę įvyks didelė spaudos konferencija, kurioje bus pristatytas Dakaro ralis. Būtent Jūsų automobilis bus vienas iš kelių, demonstruojamų toje spaudos konferencijoje.

– Taip, pagrindinė Dakaro spaudos konferencija bus jau kitą savaitę Paryžiuje, Eliziejaus laukuose. Mums tikrai didžiulė garbė, kad mūsų automobilis spaudos konferencijoje bus vienas iš kelių. Įprastai tokioje spaudos konferencijoje dalyvauja tik gamyklinių komandų automobiliai. Tai, kad privačios komandos automobilis bus vienintelis, mums didelė garbė.

Tai parodo, kad trejų metų darbas, kurį atlikome Dakare, nenuėjo veltui. Ypač po šių metų Dakaro, manau, organizatoriai priėmė mus į greičiausių pilotų dvidešimtuką. Dabar jie nori ir mus parodyti pasauliui. Galima suprasti – kažką rodyti reikia. Kiekvienas, iššokęs aukščiau įprasto standarto, jiems yra įdomus.

– Jūs iššokote aukščiau standarto?

– Manau, kad taip. Šiais metais turėjau keletą neeilinių situacijų: susilaužiau ranką ir toliau tęsėme lenktynes. Tokių dalykų būna Dakare, bet tai, kad pasiekėme geriausią lietuvių rezultatą ir vieną dieną finišavome ketvirti, buvo didelis netikėtumas organizatoriams. Jie tada pradėjo kreipti daugiau dėmesio į mus. Manau, todėl esame pakviesti į spaudos konferenciją. Pagrindinis darbas dabar – tęsti darbą ir leisti sau siekti daugiau.

– Ar kvietimas reiškia, kad Jūsų sugebėjimai gerai vertinami? Juk spaudos konferencijoje bus tik keturi automobiliai. Kiek jų yra iš viso lenktynėse?

– Iš viso Dakare startuoja apie 200 sportinių automobilių, tiek pat motociklų, 50 keturračių ir 100 sunkvežimių. Tai tikrai didžiulis – daugiau kaip 500 – transporto priemonių parkas. Tai, kad esame vieni iš keturių, mums labai svarbu. Žinoma, tai nedidelė smulkmena. Pagrindinis dalykas dienos pabaigoje yra pozicija, kurią už dviejų mėnesių turėsime. Dakaro finišas – sausio 16 d. Tuomet bus aišku, kas ir kaip gerai paruošė namų darbus.

– Koks Jūsų tikslas?

– Mūsų tikslas – padaryti geriausia, ką galime. Pirmajame Dakare buvau labai įsitikinęs ir beveik žinojau vietą, kurią galiu užimti. Viskas įvyko visiškai priešingai. Dakaras yra sudėtingiausias ralio maratonas pasaulyje. Tai vienas geriausiai išreklamuotų išbandymų pasaulyje. Kažką prognozuoti – bergždžias reikalas, bet mes tikrai parodysime, ką gali vyčiai. Tikiu, kad kiti lietuviai irgi padarys geriausia, ką gali. Visi drauge atvešime vieną gerą emociją ir pasistengsime padaryti taip, kad Lietuvos vardas gerai nuskambėtų pasaulinėje arenoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...