captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: su VSAT pertvarka neskubėčiau

Nors teigiama, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pertvarka leistų sutaupyti daugiau nei 1,5 mln. eurų, prezidentei Daliai Grybauskaitei toks taupymas atrodo keistokas. „Turėtume matyti platesnį kontekstą, kas vyksta pirmiausia su pasieniu“, – LRT RADIJUI teigia šalies vadovė.
D. Grybauskaitė. T. Lukšio (BFL) nuotr.
D. Grybauskaitė. T. Lukšio (BFL) nuotr.

Pasak D. Grybauskaitės, jau dabar matyti, kad per Lenkiją ir kartais Latviją į Lietuvą atvyksta nelegalai, todėl laikina arba fragmentiška patikra tarp Lenkijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Latvijos ilgainiui gali būti būtina.

„Padarius tokią reformą, kainuotų daug brangiau atstatyti patikrą, nei bus deklaruojamas sutaupymas. Iš esmės neprieštaraudama Vidaus reikalų ministerijos norams optimizuoti tarnybą VSAT, konkrečiai šioje situacijoje neskubėčiau su reforma“, – sako L. Grybauskaitė.

– Prezidente, su Kalėjimų departamento direktore ir policijos generaliniu komisaru aptarėte, kokių priemonių reikėtų imtis, kad probacijos sistema veiktų efektyviau, ir kaip užtikrinti veiksmingą nuteistųjų reabilitaciją. Akivaizdžius šios sistemos trūkumus parodė Kražių tragedija. Jūs inicijuojate Probacijos įstatymo pataisas, kurias artimiausiu metu teiksite Seimui. Tad ką siūlote, ką reikia taisyti galbūt jau nedelsiant?   

– Išties siūlau nedelsiant [taisyti], nes pati lankiausi Kražiuose, pati kalbėjausi su žmonėmis, pasižiūrėjau, kaip vykdoma probacija, kaip dirba policijos įgaliotiniai. Turiu konstatuoti, kad 2012 metais įsigaliojęs įstatymas, deja, neužtikrina to įstatymo priežiūros, t. y., probacija yra nepakankama. Nėra pakankamai žmonių, [veiksmų] derinimo tarp policijos ir probacijos pareigūnų taip pat nėra daug.

Tuo labiau kad įstatymai nenumato jokių prevencinių priemonių, t. y., jei asmuo nevykdo probacijos taisyklių, to, kas jam yra teisme pasakyta, jam jokios priemonės praktiškai nėra taikomos. Taigi asmenys jaučiasi nebaudžiami – gali ir išgerti, ir nevykdyti programos, ir nesigydyti nuo alkoholizmo, ir visokių kitų programoje numatytų priemonių nesilaikyti.

Todėl ir mėginu siūlyti tris priemones, kad būtų negalima nesilaikyti taisyklių, kad, asmeniui nesilaikant probacijos taisyklių, pareigūnai privalėtų per 24 valandas kreiptis į teismą, o teismas per tris darbo dienas turėtų spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo, t. y. piliečio, padariusio tokią pražangą, grąžinimo atgal į įkalinimo įstaigą. Šiuo metu iš tiesų matome ir nepakankamą priežiūrą, ir instrumentų bei taisyklių nebuvimą, kad žmogus, darantis nusikaltimą ar nesilaikantis probacijos ir lygtinio paleidimo sąlygų, žinotų, jog jis gali būti grąžintas atgal. Todėl [tai yra] viena iš griežtesnių priemonių, kurias mėginsime siūlyti įstatymu.

Bet pokalbio metu ir susitikime su Kalėjimų departamento vadove, ir su policijos generaliniu komisaru matosi, kad šios dvi įstaigos nori ir gali bendradarbiauti. Tikrai po šito susitikimo matosi, kad bus sudaryta gana didelė grupė policijos pareigūnų, kurie bus specialiai paruošti. Jie bendradarbiaus su probacijos pareigūnais (kurių nėra daug – maždaug apie 200 visoje Lietuvoje), kad priežiūra bei pagalba tam, kuris išėjo arba yra lygtinai paleistas, būtų užtikrinta.

Taigi matome, kad kartais tragiški įvykiai atveria įvairių procesų trūkumus. Užtikrinę lygtinį paleidimą, mes vis dėlto iki galo neužtikrinome, kaip lygtinis paleidimas veikia, kaip tie žmonės yra prižiūrimi ir kaip prevenciškai galima užbėgti už akių įvairioms tragiškoms veikoms. Taigi tikiuosi, kad ir Seime šie pasiūlymai bus suprasti.

Be jokios abejonės, padidės krūvis ir teismams. Teismai turės rimčiau reaguoti, nes dabar, pagal statistiką, didelė dalis probacijos pareigūnų kreipimųsi atmetama. Teismai, kaip dabar matosi, žiūri ne taip griežtai, kaip reikėtų žiūrėti į tokias veikas, ypač – laikinai ar lygtinai paleistų asmenų. Tikiuosi, kad Kražių istorija mums padės rimčiau užlopyti tas spragas, kurios dabar yra ir įstatyminėje bazėje, ir įgyvendinimo praktikoje. Dėl to ir teikiau šį pasiūlymą.

– Dar viena aktualija – nerimsta aistros dėl VSAT pertvarkos ir ketinimų naikinti Lazdijų rinktinę. Lazdijų rajono taryba jau kreipėsi į Jus ir premjerą su prašymu nepritarti, kad Lazdijų pasienio rinktinė būtų panaikinta. Vyriausybė prie VSAT pertvarkos svarstymų planuoja grįžti trečiadienį. Kaip Jūs vertinate pertvarkos planus? Vienas iš pertvarkos argumentų – tai leistų sutaupyti daugiau nei 1,5 mln. eurų.      

– Manau, kad šioje situacijoje toks taupymas atrodo keistokai. Turėtume matyti platesnį kontekstą, kas vyksta pirmiausia su pasieniu, kas yra pasienis.

Matant emigracijos krizės didėjimą ir emigracinių srautų judėjimą per visą Europą, yra labai didelė tikimybė, kad gali reikėti arba laikinai atstatyti vidinių sienų patikrą, arba tai daryti fragmentiškai. Bet jau dabar matome, kad per Lenkiją ir kartais Latviją į Lietuvą atvyksta nelegalai. Ir, be jokios abejonės, matant, kad kas mėnesį Europoje atsiranda vis daugiau ekonominių ir kitokių emigrantų – ir legalių, ir nelegalių, pasisakyčiau už tai, kad skubėti su tokia pertvarka gal nereikėtų, nes didelė tikimybė, kad ar laikinai, ar ad hoc patikra tarp Lenkijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Latvijos gali būti būtina.

Padarius tokią reformą, kainuotų daug brangiau atstatyti patikrą, nei bus deklaruojamas sutaupymas. [...] Iš esmės neprieštaraudama Vidaus reikalų ministerijos norams optimizuoti tarnybą VSAT, konkrečiai šioje situacijoje neskubėčiau su reforma. Reikia pasižiūrėti, kaip toliau Europoje vystysis imigracijos reikalai. Matant tendencijas, manyčiau, kad geriau palaukti ir būti pasirengusiems viskam.

– Jūs išvykstate į Maltoje organizuojamą specialų Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos šalių viršūnių susitikimą. Regis, pagrindinis ir svarbiausias klausimas ir bus, kaip sumažinti migrantų srautą?

– Iš tiesų Maltoje vyks du renginiai. Jie, be jokios abejonės, surišti į vieną. Pirmiausia tai yra ES šalių vadovų susitikimas su Afrikos šalių vadovais. Viso Maltos renginyje trečiadienį dalyvaus net 85 valstybės. Tai yra viena iš mūsų Europoje sutartų priemonių plano dalių – darbas su trečiosiomis, ypač – Afrikos, šalimis. Su jomis kalbėsime apie fondo įkūrimą, pagalbą toms šalims, apie tai, kaip galėtų vykti readmisija, t. y. ekonominių migrantų grąžinimas, kurie nėra traktuojami pabėgėliais. Išties yra labai daug problemų, kurias turime spręsti kartu su Afrikos šalimis.

Taip pat kalbėsime apie tai, kaip joms finansiškai padėti, kad mažėtų migrantų srautai, skurdas, kad nebūtų priežasčių, dėl kurių žmonės turi išvykti iš Afrikos valstybių. Lietuva taip pat tame dalyvauja, jos indėlis yra. Konkrečiai Afrikos fondui Lietuva skyrė 50 tūkst. eurų. Bet šiemet migracijos klausimams skyrėme beveik 450 tūkst. eurų. Lietuva taip pat yra aktyvi. Ji dalyvaus ir „Frotex“ operacijose. Pavyzdžiui, dabar mes esame Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje. Konkrečius rezultatus matysime artimiausiu metu.

Antroji dalis bus skirta tik ES šalių vadovams. Mėginsime apibendrinti rezultatus, kaip sprendimai, kuriuos priėmėme paskutinėje Briuselio Europos Taryboje, yra vykdomi. Matome, kad per paskutinį mėnesį, per spalį, į Europą Viduržemio jūra atvyko 218 tūkst. pabėgėlių. Tai yra beveik 25–26 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį. Per mėnesį turime tokius srautus, tokias bangas, todėl migracijos krizė tik didėja. Mes savo sprendimais ir sprendimų įgyvendinimais dar nesugebame jos sustabdyti, todėl ne be reikalo pirmadienį Europos ir mūsų vidaus reikalų ministrai aptarinėjo problemas.

Vienas iš prašymų iš tų šalių, kuriose srautai didžiausi, – kad tas įsipareigojimas, kurį prisiėmė visos valstybės – pasiimti dalį pabėgėlių, būtų pradėtas kaip galima greičiau. Tai turėtume mėginti daryti dar šiemet, kai tik priimsime įstatymą ir bus sutvarkyti poįstatyminiai aktai. Kol kas padėtis yra chaotiška, ir kol kas dar iki galo neturime išorinės europinės sienos apsaugos. Iki galo neturime readmisijos sutarčių su visomis trečiosiomis šalimis galimybių. Kalbėsime apie tai, kaip pagreitinti tų sprendimų įgyvendinimą, kaip juos pagaliau pradėti įgyvendinti, ypač – pasieniuose Graikijoje, Italijoje ir t. t.

Todėl tie visi klausimai, apie kuriuos šiandien kalbame, tarp jų – ir VSAT pertvarka, yra labai tiesiogiai susiję, nes situacija kas mėnesį vystosi tik blogyn. Su ta banga problemų tikrai ateina ir pas mus. Manyti, kad galime nematyti daug ko arba ignoruoti problemas, [neturėtume]. Tikrai taip ilgai negalėsime būti stručio pozicijoje. Turime atlikti savo namų darbus, turime pasiruošti galimiems iššūkiams, galimoms problemoms, kad jos neužpultų mūsų kaip sniegas pavasarį, lyg tai buvo netikėta.

Todėl ir vyksta vidaus reikalų ministrų susitikimai Briuselyje, ir aš vykstu į Maltą susitikti su valstybių vadovais. Tiek Vyriausybė, tiek aš, tiek visos ministerijos turime rimtai koordinuoti savo veiksmus ir rimtai ruoštis tam, kad nebūtų netikėtumų, kad viskas kainuotų pigiau, kad tikrai tie žmonės, kurie atvyks į Lietuvą, būtų naudingi mūsų šaliai, kad jų integracijos procesas būtų sėkmingas, kad užsitikrintume, jog šie žmonės bus Lietuvos ateities kūrėjai kaip ir mes. Nes būtent toks tikslas ir yra – integruoti [juos] į darbo rinką, mūsų visuomenę, kad šie žmonės jaustųsi saugiai bei būtų naudos mūsų valstybei.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...