captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kassavaitinis susirinkimas per metus gali kainuoti 8 tūkst. eurų

Kassavaitiniai valandos trukmės susirinkimai per metus bendrovei vidutiniškai kainuoja apie 8 tūkst. eurų, LRT RADIJUI nurodo bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Ieva Iacob. Jos teigimu, ši suma susidaro, suskaičiavus, kiek tai kainuoja vadovams pagal vidutinį jų atlyginimą, tačiau ji gali dar išaugti, jei bus pridėtos papildomos išlaidos.
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Anot I. Iacob, jei susirinkime dalyvauja 10 vadovų ir jie ten sugaišta valandą, tai įmonei kainuoja apie 8 tūkst. eurų, tačiau tuo metu savo tiesioginių pareigų neatlieka ir kiti darbuotojai, todėl iš tiesų kassavaitiniai susirinkimai kainuoja dar daugiau. „Žmonėms, kurie praleidžia valandą susirinkime, reikia atlikti darbus, kurių dėl susirinkimo jie nepadarė. Tuomet jie dirba viršvalandžius, kurie taip pat kainuoja“, – pateikia pavyzdį specialistė.

Jos teigimu, statistika rodo, kad kiekvienais metais vis daugiau laiko praleidžiame įvairiuose susitikimuose. „Neseniai per mokymus žmonės skundėsi, kad anksčiau susirinkimai trukdavo iki 45 min., o dabar – 2 val. Iš tikrųjų tempas yra didelis, žmonės turi daug klausimų. Kadangi ne visi vadovai moka gerai organizuoti susirinkimus, jie užsitęsia arba kiekvienam klausimui išspręsti rengiamas vis naujas susitikimas“, – sako I. Iacob.

Jos nuomone, susirinkimai imti rengti dažniau ir užtrunka ilgiau nei anksčiau, nes egzistuoja baimė, kad susitinkama per retai, arba tiesiog įsitvirtina suvokimas, jog komanda yra būtina. „Susirinkimas labai geras dalykas, jeigu jis vedamas teisingai. [...] Vis geriau suprantame, kad vienas lauke – ne karys. Reikia, kad visi susėstų kartu ir spręstų problemas, nes vienas to nepadarys. Dėl to susirinkimų daugėja“, – daro išvadą I. Iacob.

Ji akcentuoja, kad susirinkimų efektyvumą būtina didinti ir todėl, kad į rinką įsilieja vis daugiau vadinamosios Y kartos atstovų. Pasak I. Iacob, tokiems darbuotojams būtina žinoti, kodėl susirinkimas rengiamas, kas bus aptariama, kodėl susirinkime teko praleisti dvi valandas, nors naudingos buvo tik 30 minučių. „Mes turime juos įtraukti, naudoti tuos žmones ir jų protus, kad jie dalyvautų, būtų aktyvūs. Tada ir susirinkimo nauda būtų kitokia. Įtraukimas – yra vienas iš raktinių veiksmų, ką galima padaryti“, – tvirtina I. Iacob.

Jos pastebėjimu, kartais susirinkimų naudos nemato ir kiti, ne tik Y kartos darbuotojai. Anot specialistės, tai rodo, kad vadovai neatliko būtino išankstinio darbo. „Dalyviai nežino, ko eina į susirinkimą: jiems nebuvo atsiųsta darbotvarkė, jiems neduotas vaidmuo susirinkime, nenurodyta, ką jie turi iš susirinkimo pasiimti. [...] Patys žmonės turi labai aiškiai žinoti ir išsikelti tikslus – ten praleisiu valandą, tad kokios informacijos turiu gauti“, – aiškina I. Iacob.

Jos teigimu, patys darbuotojai turėtų kelti klausimus, išryškinti problemas savo vadovams, tačiau Lietuvoje tai daroma retai. Specialistės nuomone, tam įtakos turi tai, jog bijoma užsitraukti nemalonę arba manoma, kad paskui problemos sprendimas bus užkrautas tam, kuris apie ją ėmė kalbėti.

 „DFDS Seaways“ Laivybos linijos vadovas Tomas Mačiulskis tvirtina, kad susirinkimas yra ne tik valdymo įrankis, tinkamas įtraukti žmones, skleisti informaciją, bet ir galimybė susitikti ir pasikalbėti su kolegomis.  „Susirinkimas yra labai svarbus ir tai turėtų būti daroma reguliariai, bet sutinku, kad jis turėtų būti labai struktūrizuotas, turėtų būti aiški darbotvarkė, planas, ką mes darome paskui“, – sako T. Mačiulskis.

Jis priduria, kad būtina laikytis numatytos susirinkimo trukmės, nes kitaip laikas nėra kontroliuojamas, susirinkimas gali užsitęsti ir būti neefektyvus. „Sakyčiau, kad 20 proc. susirinkimo laiko turėtų kalbėti vadovas, 80 proc. – kolegos. Tai turėtų būti efektyvu“, – teigia T. Mačiulskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...