captcha

Jūsų klausimas priimtas

LKA vadovas: Marsas daug artimesnis Žemei, negu galvota iki šiol

Svarbesnė žinia ne ta, kad Marso atmosfera buvo nupūsta, o ta, kad ji apskritai buvo, LRT RADIJUI sako Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus. „[...] tai buvo anglies dvideginio atmosfera ir jos egzistavimo laikas iš esmės sutampa su gyvybės atsiradimu Žemėje. Tai irgi įvyko maždaug prieš 3,7–4,2 mlrd. metų. Taigi būtų labai įdomu palyginti, kaip gyvybė vystėsi, kaip ji atsirado. Gal Marsas iš tiesų daug artimesnis Žemei, negu mes galvojome iki šiol“, – svarsto V. Tomkus.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

– NASA teigia sužinojusi, kodėl kadaise išnyko Marso atmosfera – ją, pasak mokslininkų, nupūtė Saulės vėjas. Manoma, kad dėl šios priežasties prieš kelis milijardus metų Marse išnyko gyvybė (žinoma, jei tokia ten buvo). Kas yra Saulės vėjas ir kaip jis nupūtė Marso atmosferą?

– Saulės vėjas yra didelę energiją turinčios dalelės, kurios reaguoja su molekulėmis, esančiomis atmosferoje, ir tam tikromis sąlygomis jos iš tiesų gali tas daleles nupūsti. Norėčiau papildyti, kad svarbus ne pats faktas, jog atmosfera dingo, bet kad ji iš tiesų egzistavo, kad tai buvo anglies dvideginio atmosfera ir jos egzistavimo laikas iš esmės sutampa su gyvybės atsiradimu Žemėje. Tai irgi įvyko maždaug prieš 3,7–4,2 mlrd. metų. Taigi būtų labai įdomu palyginti, kaip gyvybė vystėsi, kaip ji atsirado. Gal Marsas iš tiesų daug artimesnis Žemei, negu mes galvojome iki šiol.

– Jei atmosfera egzistavo, vadinasi, Marse vis dėlto kadaise buvo gyvybė?

– Tokio teiginio dar negalima patvirtinti, bet tuometinės Žemės ir Marso sąlygos buvo gana panašios. O tai gali mums atskleisti labai įdomių žinių apie gyvybės vystymąsi.

– Kuo ši žinia svarbi mokslo pasauliui ir suvokimui apie planetas?

– Ne taip seniai buvo dar keletas kitų labai įdomių pranešimų. NASA pranešė, kad buvo rasta vandens pėdsakų. Tiesa, tas vanduo buvo labai sūrus, bet ištirpusios druskos pažemina užšalimo temperatūrą ir taip padidina tikimybę rasti neužšalusio vandens pėdsakų. Be to, dar sužinota ir tai, kad kadaise šiaurės pusrutulyje Marse tyvuliavo vandenynas, kurios gylis siekė 1,5 kilometro. Tai irgi labai padidina gyvybės suradimo Marse galimybę.

– Jei atmosfera Marse buvo, tik ją nupūtė saulės vėjas, ar galėjo toks likimas ištikti ir Žemę?

– Neimsiu spekuliuoti, bet Žemė turi didesnę gravitaciją (trauką), ir aš tikiuosi, kad artimiausiu laiku mums tai negresia. Bet, be abejo, tokie procesai gali kada nors paveikti ir Žemę. Taigi toks modelis labai svarbus ir mes turime žinoti, kas vyksta ir mūsų atmosferoje.

– Ar vis dėlto Saulės vėjas gali sukelti nemalonumų ateityje?

– Jei tai ir įvyks, manau, kad įvyks labai tolimoje ateityje. Tikėsimės, kad dėl didesnės traukos mūsų atmosfera ne taip paveikiama Saulės vėjo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...