captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nurodė veiksnius, kodėl lietuviai gyvena mažesniuose būstuose nei ES gyventojai

Lietuviai gyvena trečdaliu (arba svetaine) mažesniuose būstuose nei vidutinis Europos Sąjungos (ES) gyventojas, rodo SEB banko tyrimas. Anot banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tam įtakos turi keli veiksniai, tačiau kaip pagrindinį ji vis dėlto įvardija pajamas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasak J. Varanauskienės, tyrimu buvo siekiama palyginti gyvenamosios vietos kokybę skirtingose šalyse. Ji nurodo, kad gyvenamoji erdvė yra laikoma vienu iš kokybės elementų. Ekspertė sutinka, kad minimaliausi poreikiai yra stogas ir sienos, tačiau vėliau atsiranda didesnių norų, kurie tampa būtina sąlyga.

„Būstą turbūt visi supranta kaip stogą virš galvos ir sienas, kad nepūstų vėjai, bet vėliau norisi kitokių privalumų. Jei norime arba yra įprasta, kad kiekvienas vaikas turėtų atskirą miegamąjį (nekalbant apie tai, kad jie turėtų miegoti atskirai nuo tėvų), galima sakyti, kad tokia erdvė tampa būtinybe“, – sako J. Varanauskienė.

Lyginant gyvenamuosius plotus, buvo remtasi „Eurostat“ skelbiamais duomenimis apie tai, kokio ploto būste gyvena vidutinis namų ūkis (vienuose namuose gyvenantys žmonės) įvairiose šalyse. Pasak ekspertės, tai nustatoma padalinus gyvenamąjį plotą visoje šalyje iš visos šalies namų ūkių skaičiaus.

„Mes gauname, kad tai yra maždaug 63 kv. m vienam namų ūkiui arba vienai šeimai. Toks vidutinis būstas Lietuvoje. Jis panašus ir Latvijoje. Estijoje – šiek tiek didesnis – 67 kv. m. ES vidurkis, t. y. visų ES būstų plotas, padalintas iš visų namų ūkių, yra 96 kv. m – 30 proc. (arba vienu dideliu kambariu, svetaine) daugiau nei Lietuvoje ir Latvijoje“, – tvirtina J. Varanauskienė.

Ji priduria, kad būsto plotas vienam ES namų ūkiui labai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių, Liuksemburgo, Belgijos gyventojai gyvena vidutiniškai du kartus didesniuose būstuose negu Baltijos šalių gyventojai. „Lyginant Lietuvą su kitomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, mes esame panašesni į juos – didžioji dalis šių šalių nesiekia ES vidurkio“, – nurodo J. Varanauskienė.

Anot jos, tyrime taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar tokia situacija susiklostė dėl to, kad daugiau lietuvių gyvena miestuose. Ekspertės aiškinimu, jei žmogus yra priverstas gyventi bute, jis gyvens mažesniame plote, nei gyvendamas individualiame name. J. Varanauskienės tvirtinimu, tai nebuvo priežastis, kuri nulėmė, kad lietuviai gyvena mažesniuose būstuose.

„Iš tiesų netgi lyginant su kitomis šalimis, urbanizacijos lygiu, t. y. kokia dalis žmonių gyvena miestuose, o kokia – kaimuose, matyti, kad Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Estijoje, didesnė dalis žmonių ne tik miestuose, bet ir kaimuose gyvena būtent butuose, o ne individualiuose namuose. Manytume, kad tai yra sovietmečio, istorinio paveldo pasekmė – gyventojai buvo masiškai apgyvendinami butuose“, – teigia J. Varanauskienė.

Jos tvirtinimu, didelė dalis žmonių tuose pačiuose butuose gyvena jau kelis dešimtmečius, todėl dabartinė situacija susiklostė ne per vienus metus, o tęsiasi dar nuo senų laikų. Ji sutinka, kad neretai net ir tame pačiame bute ilgą laiką gyvenantys žmonės turi sodybų ar kitų būstų. „Skaičiuota pagrindinė gyvenamoji vieta. Buvo atsižvelgta į tai, kokiame plote žmonės gyvena, o ne atostogauja ar leidžia vasaras ir savaitgalius“, – teigia J. Varanauskienė.

Jos nuomone, vienas lemiamų veiksnių, ribojančių arba kaip tik leidžiančių keisti ir gerinti savo būsto kokybę, vis dėlto yra pajamos. Ekspertės pastebėjimu, miestelių ar kaimų žmonės gyvena didesniuose būstuose, tačiau susiduria su kitais sunkumais, pavyzdžiui, neretai neturi patogumų, pavyzdžiui, kanalizacijos. J. Varanauskienės tvirtinimu, tai taip pat blogina būsto kokybę.

„Kitas svarbus dalykas, jei palygintume Lietuvos namų ūkius su kitų šalių namų ūkiais pagal jų mobilumą, t. y. pagal tai, kiek jie linkę keisti gyvenamąją vietą, [...] Lietuva yra tarp regiono lyderių pagal tai, kokia maža dalis žmonių vis dėlto keičia savo gyvenamąją vietą. Manau, kad tam įtakos turi du veiksniai. Pirmas – žmonių įpratimas [...] – visą gyvenimą nugyveni viename būste. Antras – pajamos“, – tvirtina J. Varanauskienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...