captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar naujas įstatymas privers nurodyti parduodamo automobilio trūkumus

Valstybinė kelių transporto inspekcija, siekdama apsaugoti pirkėją, patvirtino sąrašą, pagal kurį pardavėjas privalo nurodyti automobilio trūkumus ir teisingą ridą, LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Tačiau saugaus eismo specialistas Vigilijus Sadauskas, mano, kad, nors idėja nebloga, įgyvendinti ją sudėtinga. Juo labiau kad techninės apžiūros centrai, kurių monopolį yra sukūrusi valstybė, net nesugeba visada pasakyti, ar automobilis buvo apdaužytas, ar yra oro pagalvės.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

V. Pumputis: siekiama apsaugoti nuo nesąžiningų pardavėjų

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias transporto priemonės pardavėjas privalo nurodyti ne tik automobilio markę, modelį, identifikavimo numerį, bet ir ridą, ar galioja techninė apžiūra, ar automobilis dalyvavo eismo įvykiuose, ar nebuvo kitaip apgadintas per tą laikotarpį, kai pardavėjas buvo transporto priemonės savininkas, LRT RADIJUI primena Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Anot jo, Valstybinė kelių transporto inspekcija yra patvirtinusi sąrašą, pagal kurį pardavėjas privalo nurodyti trūkumus: „Ar stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakabos elementai yra tvarkingi ir neturi trūkumų. Tokie patys reikalavimai taikomi ir apšvietimo, dujų išmetimo sistemoms, ypač saugos sistemoms – oro pagalvėms ir kitiems saugos elementams.“

Tačiau saugaus eismo specialistas Vigilijus Sadauskas, mano, kad, nors idėja nebloga, įgyvendinti ją sudėtinga. Juo labiau kad techninės apžiūros centrai, kurių monopolį yra sukūrusi valstybė, nesugeba visada pasakyti, ar automobilis buvo apdaužytas, ar yra oro pagalvės.

V. Pumputis sutinka, kad bus tam tikrų niuansų, bet valstybė nori apsaugoti pirkėją nuo nesąžiningo pardavėjo. „Gali būti tokių atvejų, kad pardavėjas deklaruos, jog trūkumų nėra, ir „Regitra“ priims tokią sutartį, arba nurodys tik tam tikrus trūkumus, o paskui paaiškės, kad automobilis turi gerokai daugiau trūkumų, negu pardavėjas deklaravo. Bet čia pradės veikti Civilinio kodekso nuostatos“, – tikina V. Pumputis.

Jis pritaria saugaus eismo specialistui, kad bus įvairiausių problemų, bet, pabrėžia, jog pagaliau žengtas žingsnis, kad pirkėjas, prieš pirkdamas automobilį, detaliau įvertintų automobilio būklę ir nepirktų bet kokio daikto, kuris paskui gali būti pavojingas.

V. Sadauskas: reikalavimai gražiai atrodys tik popieriuje

Kiek ilgai atsakomybė dėl parduoto automobilio buvusiam savininkui dar „kabos“, V. Pumpučio žodžiais, sunku pasakyti. „Tikėtina, kad iki vienų metų. Pavyzdžiui, jei automobilio savininkas deklaravo, kad oro pagalvės yra sveikos, nors jo eksploatavimo metu jos buvo iššovusios, o paskui per metus naujasis savininkas išsiaiškins, kad sudėtos netikros pagalvės, jis turės galimybę kreiptis į teismą ir iš pardavėjo išsireikalauti patirtus nuostolius“, – mano Susisiekimo ministerijos atstovas.

Kartu jis sutinka, kad tokius dalykus pirmiausia reikės įrodyti. „Jei autorizuotas servisas patvirtins, kad oro pagalvės jau anksčiau buvo keistos, turbūt bus įmanoma išsireikalauti. Bet visiškai sutinku, kad praktinių niuansų bus, pavyzdžiui, gali kilti ginčų, kada buvo pakeistos sistemos. Čia jau yra įrodinėjimo dalykai.“

V. Sadauskas įsitikinęs, kad tokie reikalavimai gražiai atrodys tik popieriuje: „Įsivaizduokite, aš parduodu automobilį, kuriame yra visos oro pagalvės. Kitą dieną naujasis savininkas nuvažiuoja į servisą, išima oro pagalves ir kreipiasi į teismą neva Sadauskas man pardavė automobilį be oro pagalvių. Kaip tai gali įrodyti? Tai absurdas ir tokie dalykai daromi dėl pliuso.“

V. Pumputis neprieštarauja, kad čia yra dalis tiesos, bet apdairus pirkėjas gali nuvažiuoti į servisą, patikrinti automobilio būklę ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti, kad pretenzijų neturi.

„Vokietijoje yra trijų tipų pardavimo sutartys. Pirma pardavimo sutartis tokia, kurioje yra visa automobilio istorija: kad jis buvo prižiūrimas įgaliotojo atstovo, buvo remontuojamas, kaip priklauso, neturėjo jokių įvykių. Antroje sutartyje pardavėjas deklaruoja turėtus defektus. O trečioje sutartyje pirkėjas net neatsako už būklę ir parašo, kad pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės už parduodamą automobilį. Ir dabar parduodant automobilį galima įrašyti sakinį, kad pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės už parduodamą automobilį ir prieš tai viską turi patikrinti pirkėjas“, – teigia V. Pumputis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...