captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pilotas: nėra priežasties skrendant išjungti telefoną

Nėra pagrįstų įrodymų, kad įjungtas telefonas skrydžio metu gali paveikti lėktuvą, sako pilotas Donatas Latvėnas. Jo teigimu, taip pat nereikėtų tikėti viskuo, ką rodo filmai, – jei keleivis elgsis nedrausmingai, jo tramdyti tikrai nebus iškviestas pilotas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Kokių pagrindinių savybių reikia pilotui?

– Kažkokių specifinių savybių neišskirčiau. Turbūt reikia šaltų nervų, kad galėtum pilotuoti, nes reikia priimti gerus sprendimus kritinėse situacijose.

– Kokia yra mokymosi eiga?

– Yra du įmanomi keliai...

– Nusipirkti lėktuvą?

– (Juokiasi.) Galima nusipirkti lėktuvą ir pradėti mokytis skraidyti. Reikia išeiti kursus, išmokti teoriją, gauti piloto mėgėjo licenciją. Paskui, jei pilotas nori tapti profesionalu, jis turi papildomai mokytis, skraidyti dar daugiau valandų. Tada jis gali gauti komercinės aviacijos piloto licenciją, kuri atveria kelią į didelio lėktuvo kabiną.

– Kiek laiko užtrunka šis procesas, kol atsiduriama ten, kur Jūs esate dabar?

– Man labai pasisekė. Aš turėjau galimybę studijuoti Lietuvoje ir užtrukau maždaug penkerius metus. Investuojant savo pinigus, visa tai būtų galima pasiekti per dvejus metus. Tačiau investicijos yra labai didelės.

– Ar jos apsimoka?

– Neslėpkime – pilotų atlyginimas neblogas. Tai turbūt visi žino.

– Jūsų profesinių sąjungų streikų dažniausiai nematyti.

– Taip, pilotai nestreikuoja. Ta investicija, jei piloto karjera sėkminga, atsiperka.

– Esate ir skraidymo instruktorius. Ar mokymasis skraidyti primena mokymąsi vairuoti? Pavyzdžiui, ar vairuojama su dviem vairais, iš kurių vienas skirtas instruktoriui, kitas – mokiniui?

– Iš tikrųjų praktiškai visi lėktuvai turi dvigubą valdymą, išskyrus pilotažinius, karinius lėktuvus, pavyzdžiui, naikintuvus. Visi kiti lėktuvai turi sudvejintą valdymą, taigi vienas vairas skirtas instruktoriui.

– Tad, jei matote, kad kolega daro kažką ne taip, galite pataisyti?

– Žinoma. Kai žmogus pradeda skraidyti, pasitaiko klaidų, kurias mes parodome, pataisome.

– Ar Jūsų skrydžiai ilgi? Ar pasitaiko, pavyzdžiui, dešimties valandų trukmės skrydžių?

– Pats lėktuvas skrenda iki septynių valandų, todėl ir skrydžiai trunka ne ilgiau kaip septynias valandas.

– Ar yra taisyklių, kaip turi būti paskirstytas dviejų pilotų krūvis?

– Taip, aviacija turbūt yra vienintelė sritis, kurioje viskas parašyta: kaip pilotas turi elgtis, ką daryti, kokį mygtuką paspausti. Skrendant reisiniais lėktuvais, dažniausiai visada skrendama ir pirmyn, ir atgal. Todėl visada būna taip, kad vienas pilotas skrenda į vieną pusę, kitas – atgal.

– Septynios valandos – ne tiek ir mažai.

– Tai – tik į vieną pusę. Dar atgal reikia skristi septynias valandas.

– Ar tarp tų dviejų skrydžių vis tiek turi būti kokia nors pertrauka?

– Turime taisykles, kurių laikomės. Už taisyklių nepaisymą aviacijoje netenkama licencijos ir pilotai baigia karjerą. Visi žmonės yra gana protingi ir laikosi taisyklių. Kam rizikuoti savo karjera dėl kažkokio menkniekio? Turbūt girdėjote apie girtus pilotus [rugpjūčio mėnesį „Air Baltic“ pilotas ir kiti trys įgulos nariai buvo nušalinti nuo skrydžio dėl girtumo – LRT.lt]. Kam rizikuoti savo karjera dėl alaus bokalo ar viskio taurės? Tai labai kvaila.

– Ar pilotas yra reta profesija?

– Tai priklauso nuo šalies. JAV turbūt kas trečias žmogus turi piloto licenciją ir savo lėktuvą. Lietuvoje pilotų nėra labai daug. Nepasakysiu tikslaus profesionalų skaičiaus, bet jų yra apie 200. Mėgėjų yra gana nemažai – apie tūkstantį.

– Kaip apskritai vertinate Lietuvos aviaciją?

– Kaip žinote iš istorijos, turime gilias aviacijos tradicijas. Tai rodo ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis. Taip pat – Antanas Gustaitis, Kazimieras Simonavičius, kuris knygą apie raketas parašė prieš šimtus metų.

– Tai lietuviai turi būti ore?

– Taip, lietuviai turi būti ore. Tai – tradicijos. Pasižiūrėkite, kiek Lietuvoje yra aviacijos klubų. Tai labai gražu.

– Kaip pilotams sudaromi skrydžių maršrutai?

– Yra atskiras skyrius. Jo darbuotojai atsižvelgia į oro sąlygas, oro trasas. Žinoma, visada stengiamasi skristi trumpiausiu maršrutu, kad būtų sutaupyta kuro, bet visada atsižvelgiama ir į vėją, nes, net ir skrendant ilgesniu maršrutu, vėjas gali pagerinti skrydį.

– Ar kreipiamas dėmesys į geopolitinę situaciją?

– Žinome situaciją Ukrainoje ir jos rytinę dalį, virš kurios skrydžiai dabar visai nevyksta dėl šių negražių įvykių.

– Kaip pilotų bendruomenę paveikia tokie įvykiai, kaip numuštas Malaizijos lėktuvas arba kitos aviakatastrofos, kurių, deja, įvyksta?

– Visada tokie įvykiai, kurie vyksta kažkur šalia, pavyzdžiui, Europoje, netoli Lietuvos, yra plačiai nušviečiami. Visiems būna baisu ir visi nori žinoti, kodėl tai įvyko. Žinote istoriją su „Germanwings“ lėktuvu, kuris atsitrenkė į kalną dėl piloto kaltės. [Pavasarį „Germanwings“ lėktuvas atsitrenkė į uolą Prancūzijoje. Buvo nustatyta, kad tai įvyko dėl antrojo piloto Andreaso Lubitzo kaltės, kuris avariją sukėlė sąmoningai – LRT.lt.] Mes maždaug po valandos jau pradėjome svarstyti, kas galėjo atsitikti. Beveik iš karto atspėjome priežastį.

– Kiek žinau, po šio įvykio buvo pakeistos taisyklės, kaip pilotai turi elgtis kabinoje. Kaip tai pasikeitė?

– Tiesiog buvo išleista taisyklė, kad kabinoje viso skrydžio metu privalo būti du žmonės. Jei vienas žmogus išeina į tualetą, jį turi kažkas pakeisti, pavyzdžiui, trečias pilotas, jei toks tuo metu yra lėktuve, arba skrydžio palydovas ar palydovė. Kitos kompanijos šios taisyklės laikėsi seniai. Jos tai daro 20 ar 30 metų.

– Kaip manote, dėl kokių priežasčių dažniausiai įvyksta lėktuvų avarijos? Ar tai – pilotų klaidos, ar techniniai gedimai?

– Turiu pasakyti labai negražų faktą – statistiškai 75 proc. visų įvykių nutinka dėl pilotų klaidos [...] – blogai priimtų sprendimų. Pavyzdžiui, yra blogas oras, o pilotas vis tiek nusprendžia tūpti. Jei virš oro uosto siaučia audra (gūsingas vėjas, lyja) ir bandoma tūpti, tai labai dažnai baigiasi už arba šalia tako.

– Labai keista, bet kartais būna taip, kad lėktuvas su kuo nors susiduria jau nusileidęs ir vis tiek žūsta žmonės.

– Matote, lėktuvas apskritai yra trapus daiktas. Jis negali būti kietas, nes bus labai sunkus. Visi smūgiai baigiasi lėktuvo sugadinimu.

– Filmuose vaizduojama, kad, jei su nedrausmingu keleiviu nepajėgia susitvarkyti stiuardesės, kviečiamas pilotas. Ar realybėje tai įmanoma?

– Iš tikrųjų pilotai neišeina iš kabinos. Jei keleivis yra nedrausmingas, pilotas jokiu būdu neišeis, nes galbūt tai suplanuota specialiai – norima išvesti pilotą iš kabinos ir paskui užgrobti lėktuvą.

– Kaip manote, ar didžiąja dalimi oro linijų įmanoma pasikliauti? Ar vis dėlto yra tokių, dėl kurių Jūs, kaip pilotas profesionalas, sakytumėte – jei yra galimybė rinktis kitas oro linijas, rinkitės kitas.

– Nerekomenduočiau skristi su Afrikos avialinijomis, nes neaišku, kuo tai gali baigtis. Europoje turime labai griežtas taisykles, visos aviakompanijos kontroliuojamos. Drąsiai galima skristi su bet kuriomis oro linijomis.

– Kaip yra dėl elektroninių prietaisų? Ar juos iš tiesų reikia išsijungti, ar tai tėra mitas?

– Lėktuvas yra sudėtingas įrenginys. Jame yra daug kompiuterių ir įvairios elektronikos. Galbūt matėte laidą „Mitų griovėjai“, kurioje jie darė eksperimentą su telefonais ir nustatė, kad telefonai neturi jokios įtakos. Konkrečių faktų, kad įjungti telefonai darytų įtaką lėktuvui, šiuo metu nėra nustatyta, tačiau, jei skrisite tris valandas ir laikysite telefoną įjungtą, nusileidę šiltuose kraštuose nebegalėsite tuo telefonu paskambinti mamai ar merginai, nes jis bus išsikrovęs (juokiasi).

– Ką pasakytumėte žmogui, kuris bijo skraidyti?

– Nebijokite, nes lėktuvas yra saugiausia susisiekimo priemonė.

– Ar nusileidus žmonės Jums vis dar ploja?

– Kartais ploja, bet mes dažniausiai to negirdime.

– Ką apskritai manote apie plojimą?

– Žmonės turbūt džiaugiasi. Tegul ploja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...