captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar baudos paskatintų lietuvius rūšiuoti atliekas

Viena veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos – taip mano  ketvirtadalis žmonių, dalyvavusių bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje. 39 proc. apklaustųjų nurodė ekonominę naudą, 33 proc. įtikintų praktiniai pavyzdžiai apie tai, kas vyksta su išrūšiuotomis atliekomis. Tačiau, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovės Audronės Viliūtės nuomone,  baudos už nerūšiavimą turėtų būti taikomos kraštutiniais, piktybiniais atvejais. „Manau, kad labiau turėtume galvoti apie sąmoningą elgesį bei apie tai, kas mūsų laukia ateityje, su kokiomis problemomis susidursime, jei to nedarysime“, – įsitikinusi ji.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Įmonės „Ecoservice“ vykdomosios direktorės Daivos Skrupskelienės manymu, veiksmingiausia priemonė, skatinanti rūšiuoti, būtų akivaizdi ekonominė nauda: kadangi žmonės taupo vandenį ir elektrą, nes reikia už tai mokėti, jie sukauptų ir mažiau atliekų bei daugiau rūšiuotų, jei mokestis už atliekas būtų atitinkamas.

Kaip rodo statistika, šiuo metu Lietuva yra tarp daugiausia atliekų sąvartynuose šalinančių Europos Sąjungos šalių – vienam šalies gyventojui per metus susidaro 500 kilogramų atliekų, o 60 proc. namų ūkiuose susidarančių pakuočių atliekų keliauja į bendrus sąvartynus. Nors yra ES šalių, kur šis skaičius siekia tik 2 proc.

Pasak A. Viliūtės, trečius metus atliekama apklausa parodė, kad atliekas rūšiuojančių žmonių skaičius lig šiol neviršija 35 proc., nors informacijos apie rūšiavimą, žmonių teigimu, yra vis daugiau. „Respondentai teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jie nerūšiuoja, tad, kad virtuvėje nėra vietos, kur laikyti išrūšiuotas atliekas. Kitas dalykas – trūksta noro ir laiko. O trečioje vietoje atsakymas, kad netikima, jog atliekos bus perdirbtos – vis dar tikima mitais, kad atliekos sumaišomos ir vis tiek keliauja į sąvartyną“, – apibendrina A. Viliūtė.

D. Skrupskelienė pritaria A. Viliūtės paminėtoms priežastims ir priduria, kad kai kurie žmonės nenorą rūšiuoti aiškina laiko ar vietos stoka, per toli esančiais konteineriais arba tiesiog mano, kad rūšiuoti neapsimoka.

Kadangi manoma, jog po kiekvienų Vėlinių iš kapinių į bendrą sąvartyną išvežama apie 2 mln. stiklinių žvakidžių, kurių, žmonių nuomone, rūšiuoti neverta, nes stiklas yra nešvarus. Tačiau, pabrėžia D. Skrupskelienė, ir tokį stiklą rūšiuoti reikia: „Taip, stiklas nėra švarus ir perdirbėjai turbūt nesidžiaugia gavę daug tokio stiklo. Bet jis vis tiek turi būti atskiriamas ir dauguma atliekų tvarkytojų priversti tai daryti, kitaip atliekos nepriimamos į sąvartyną.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...