captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šildymo sezonas: šildyti gali ir sienų dažai

Nekokybiškuose butuose vien per langus kas mėnesį išgaruoja apie 13 eurų, remdamasis anksčiau atliktu tyrimu, tvirtina Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Su tuo sutinka ir technikos mokslų daktaras profesorius Česlovas Ignatavičius.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Suskaičiavo, kiek kainuoja kiauros sienos

Pasak profesoriaus, šiluma iš pastato išeina per išorinius atitvarus, pavyzdžiui, per pirmo aukšto grindis, jeigu jos yra virš žemės, langus, išorines sienas, stogus. „Jeigu šie išoriniai atitvarai yra nekokybiški – blogai apšiltinti arba skylėti, viduje galima šildyti kuo tik nori, [...] vis tiek šiluma išeis lauk“, – LRT RADIJO laidoje „Namai namučiai“ tikina Č. Ignatavičius.

J. Antanaičio teigimu, seniau atlikta studija tai patvirtina. Apskaičiuota, kad 67 kvadratinių metrų bute, už kurio šildymą tyrimo metu per mėnesį buvo mokama 900 litų (261 euras), per grindis išeina 42 litai (12 eurų), per atitvarą į pirmą aukštą – 360 litų (104 eurai), per stogą – 79 litai (23 eurai), per sienas – 100 litų (29 eurai), per langus – 46 litai (13 eurų). „Be to, šildymo sistemai buvo skiriama 115 litų (33 eurai). [...] Pastato techninė būklė yra pats svarbiausias dalykas“, – akcentuoja J. Antanaitis.

Ar namas yra tinkamai apšildytas ir neišleidžia šilumos, galima patikrinti naudojantis laboratorine įranga. „Tai gali padaryti specialistai. Tokios įrangos yra nemažai. [...] Yra termovizoriai, su kuriais per šalčius galima pasižiūrėti, pro kurias vietas daugiausia išeina šilumos iš pastato“, – aiškina Č. Ignatavičius.

Dažyta siena penktadaliu geriau sulaiko šilumą

Č. Ignatavičius pabrėžia, kad kartais ir paprastos priemonės gali sutaupyti nemažai pinigų ir padėti apšiltinti namus. Anot profesoriaus, atlikus tyrimą, kai buvo tirta viena nudažyta ir viena nenudažyta to paties pastato siena, gauti skirtingi rezultatai.

„Pastačiau prietaisus pasižiūrėti, kokia yra šiluminė varža. Ta siena, kuri buvo nudažyta, turėjo 20 proc. geresnius šilumos izoliacijos parametrus. Nenudažyta siena blogiau izoliavo šilumą, į ją patekdavo daugiau drėgmės, teršalų, ją tiesiog prapūsdavo vėjai. Dėl to pastatas gali greičiau dėvėtis“, – pastebi Č. Ignatavičius.

Tačiau jis priduria, kad dažai negali suteikti tokio paties efekto, kaip izoliacinės medžiagos, kuriomis apšiltinamos pastatų sienos. Č. Ignatavičiaus tvirtinimu, nors pastaruoju metu imti reklamuoti termokeraminiai dažai, kurie neva turėtų atspindėti šilumą, jie didelio poveikio neturi, nes buvo sukurti naudoti kosmose.

„Termokeraminiai dažnai skirti kosminiams aparatams, kurie, skrisdami per atmosferą, įkaista. Kad jie nesudegtų, kad neiškeptų kosmonautai, kosminiai laivai dažomi tokiais termokeraminiais dažais. Tai daroma, kai vyrauja didelis temperatūrų skirtumas. Pas mus nėra tokio didelio skirtumo. Lauke temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių šaltį – kosminiams dažams tai labai mažas temperatūrų skirtumas“, – tvirtina šių dažų tyrimą atlikęs Č. Ignatavičius.

Pataria tikrinti ne radiatoriaus, o patalpos temperatūrą

Profesoriaus tvirtinimu, per vieną lango kvadratinį metrą iš patalpos išeina penkis kartus daugiau šilumos energijos nei per vieną sienos ar stogo kvadratinį metrą. Dėl šios priežasties jis pataria pasirūpinti ne tik pastatų sienomis, bet, pabrėžia, jei nėra galimybės iki galo apšiltinti pastato, geriau pasirūpinti viena jo dalimi, nes ir tai turės teigiamos įtakos.

„Jei negalima sutvarkyti viso namo, reikia tvarkyti dalimis. Tvarkyti namus būtinai reikia, kitaip turėsime daug blogybių“, – sako Č. Ignatavičius. Jis priduria, kad patalpas įmanoma apšildyti ir iš vidaus, jei nėra galimybės to padaryti iš išorės, tačiau pabrėžia, kad reikėtų šį darbą patikėti kvalifikuotiems specialistams.

„Jei pridėsime labai daug izoliacinės medžiagos, [...] gali įsiveisti pelėsinių grybų: jei šiltiname sieną iš vidaus, sustabdome šilumos prasiskverbimą į išorinę sieną, o iš išorės į tą sieną patenka daugiau šalčio, drėgmės“, – aiškina Č. Ignatavičius.

J. Antanaičio tvirtinimu, žmonės neretai netinkamai vertina, ar jų namai šildomi tinkamai. Pasak specialisto, žmonės šildymą dažnai vertina pagal radiatoriaus temperatūrą, nors dėmesį kreipti reikėtų į patalpoje vyraujančią temperatūrą.

„Sanitarinės normos, be jokios abejonės, yra. [...] Bute negali būti mažiau kaip 18 laipsnių šilumos – temperatūra turi svyruoti tarp 18 ir 22 laipsnių. Tada žmogus jaučiasi normaliai. Vonios ir tualeto kambariuose taip pat taikomos normos – 20–23 laipsniai šilumos. Net laiptinės turi savo normą – 14–16 laipsnių“, – nurodo Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close