captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gazprom“ veržiasi į Lenkiją: per dvejus metus – keli šimtai degalinių

Pasak lenkų dienraščio „Rzeczpospolita“, į Lenkijos rinką veržiasi „Gazprom“ ir per dvejus metus ruošiasi pastatyti kelių šimtų suslėgtųjų ir suskystintųjų dujų degalinių tinklą. Dienraščio žiniomis, su Kremliumi susijęs koncernas Varšuvoje jau įsteigė pirmą tokią degalinę, skirtą miesto autobusams ir sunkvežimiams, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Lenkijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos pateikta informacija rodo, kad tai „Gazprom“ ekspansijos į Lenkijos rinką pradžia. Tarpininkaujant vokiečių bendrovei „Gazprom Germania“, rusai jau gavo leidimą šių degalų apyvartai iki 2030 m. Kaip rašoma, „Gazprom“ naudojasi Europos Sąjungos ekologinių dujinių degalų skatinimo planais.

2014 m. Briuselyje patvirtintas nutarimas įpareigoja šalis sudaryti sąlygas suslėgtųjų ir suskystintųjų dujų degalinių tinklo plėtrai. Iki 2025 m. suslėgtųjų dujų degalinės turi veikti maksimaliai kas 150 kilometrų, o suskystintųjų dujų – kas 400 kilometrų.

Krinta zloto vertė

Lenkijoje pats rinkimų kampanijos karštymetis. Jau spalio 25 d. šalies parlamento rinkimai, kuriuos, kaip rodo apklausos, po aštuonerių liberalų partijos „Piliečių platforma“ valdymo metų laimės dešiniųjų opozicija.

Pokyčių šalies politinėje scenoje perspektyva jau sukėlė rinkos reakciją. Zloto kursas svarbiausių valiutų atžvilgiu nukrito iki per pastaruosius du mėnesius žemiausio lygio. Trečiadienį už eurą reikėjo mokėti 4 zlotus 26 grašius, doleris kainavo 3 zlotus 75 grašius, Šveicarijos frankas pabrango iki 3 zlotų 92 grašių.

Pasak ekspertų, rinkos nerimą kelia netikrumas dėl to, kaip po rinkimų bus formuojama vyriausybė,  bei pagal apklausas valdžią galinčios perimti konservatorių partijos „Teisės ir teisingumas“ gausūs rinkimų pažadai ir jų finansavimo perspektyva. Kad įgyvendintų savo pažadus, konservatoriai visų pirma numato efektyvinti mokesčių surinkimą, apmokestinti bankų aktyvus ir užsienio kapitalo stambiuosius prekybos centrus.

Prasideda nacionalinė kasos kvitų loterija

Lenkijos finansų ministerija kovai su šešėline ekonomika pasitelkė kai kuriose šalyse išbandytą būdą. Tai – nacionalinė kasos kvitų loterija, turinti paskatinti klientus imti iš pardavėjo prekių ir paslaugų pirkimo kvitus bei tokiu būdu prisidėti prie ekonomikos skaidrinimo.

Nuo spalio 1 dienos kiekvienas pilietis, jau turintis 18 metų, specialioje interneto svetainėje užregistravęs kasos kvitą, gautą už mažiausiai 10 zlotų (apie 2,5 euro) kainavusį pirkinį, dalyvaus kas mėnesį vyksiančioje vertingų prizų loterijoje. Pirmas lošimas – lapkričio 16 d.

Vertingi prizai, tokie kaip „Opel“ automobiliai, nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai, jau sukėlė masinį lenkų susidomėjimą. Vien per pirmą savaitę buvo užregistruota per 1 mln. kasos kvitų. Akcija vyks iki kitų metų rugsėjo pabaigos.

Vyriausiosios statistikos valdybos duomenimis, šešėlinė ekonomika šalyje per pastaruosius ketverius metus padidėjo 32 mlrd. zlotų ir siekia 224 mlrd. zlotų (55 mlrd. eurų), kas sudaro 16,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

Ketinama pradėti urano gavybą

Lenkijos ūkio ministerija užsibrėžė tikslą iki 2018 m. ištirti šalyje turimas konvencionalias ir nekonvecionalias urano atsargas. Pradiniais duomenimis, šio elemento rūdos klodai gali siekti apie 100 tūkst. tonų ir užtikrinti šalies branduolinės programos poreikius, tik Lenkijos teritorijoje esanti urano rūda pasižymi nedidele paties urano koncentracija.

Nors urano rūdos randama keliose Žemutinės Silezijos ir Vakarų Pamario vaivadijose vietovėse, gavybos centru gali tapti Rajsko kaimas Palenkės vaivadijoje, kur, kaip prognozuojama, šio elemento rūdos atsargos viršija 88 tūkst. tonų. Urano gavyba užtikrintų ne tik būsimos atominės jėgainės poreikius, bet ir naujas darbo vietas.

Urano gavybą dabartinėje Lenkijos teritorijoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo vokiečiai. Po karo ją visiškai slaptai plačiu mastu tęsė Kremliaus kontroliuojama Lenkijos liaudies valdžia. Penkiose Sudetų ir Šv. Kryžiaus kalnuose veikusiose kasyklose išgaunamas uranas buvo siunčiamas į Tarybų Sąjungą. Kalnakasiai nežinojo, ką kasa, ir po keleto metų, kaip ir jų šeimos nariai, mirdavo nuo spindulinės ligos.

Eksploatacija viename iš paskutinių objektų Kovarų kasykloje buvo baigta 1973 m. Skelbiamais duomenimis, 1948–1973 m. buvo išgauta iki 85 tonų metalinio urano. Dabar Kovaruose buvusių kasyklų teritorijoje privatus investuotojas įsteigė požeminį turistinį maršrutą, kur galima susipažinti su urano gavybos istorija Lenkijoje.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close