captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Kuodis: automatizavus MMA kėlimą, politikai liktų be „vėliavų“

Protingas minimalios algos (MMA) kėlimas yra geras ekonominis sprendimas, tačiau, kada ir kiek ją kelti, turėtų spręsti ne politikai. Taip tvirtina ekonomistas Raimondas Kuodis, komentuodamas politikų diskusijas apie kitų metų šalies biudžetą ir galimą MMA kėlimą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako parlamentui pateiktame kitų metų biudžete pasigendanti socialinio jautrumo, o daugiau, nei numatyta, nekeliant MMA, patvirtinti jį „bus sudėtinga“. Premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės, kad nuo kitų metų liepos MMA bus galima kažkiek didinti.   

Ekonomistas R. Kuodis interviu LRT RADIJO laidai „60 minučių“ teigia, kad MMA kėlimas Lietuvoje yra politizuotas ir tai nėra gerai.

„Protingas MMA kėlimas yra geras ekonominis sprendimas. Dėl to Lietuvoje buvo ilgai nesutariama, buvo manoma, kad MMA egzistavimas apskritai iškraipo darbo rinką. Šias erezijas ilgai skleidė mūsų liberalai. Kitas reikalas – kad ši problema yra visiškai politizuota, nes yra politikų įrankis.

Pvz., Anglijoje egzistuoja ekspertų komisija, kuri vadinasi nedidelio apmokėjimo komisija. Ji depolitizuotai sprendžia, kada ir kaip kelti MMA. Bet kadangi pas mus didžioji dalis rinkimų sukasi apie burtažodžius 1509 ar 1111, tai akivaizdu, kad, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, prasideda ginklavimosi varžybos“, – sako R. Kuodis.

Ekonomistas primena, kad dabar svarstomas valstybės biudžetas yra paskutinis prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus, ir todėl, jo nuomone, socialdemokratai nenori atiduoti „darbiečiams“ populiarios MMA „vėliavos“.

R. Kuodžio teigimu, Europoje gimsta sutarimas, kad MMA turėtų siekti 50–60 proc. vidutinės algos lygio.

„Todėl MMA turėti automatiškai kilti, indeksuotis pagal tai, kaip didėja vidutinis darbo užmokestis. Bet, aišku, tas automatizmas išmuštų politikams [iš rankų] bet kokias vėliavas, nes jiems trūksta fantazijos rimtoms reformoms.

Tad jie žaidžia pensijų ir MMA pakėlimu, nors normalioje šalyje tai niekada nėra politikų klausimas, kurį jie patys sprendžia. Jie gali turėti savo nuomonę, bet yra ekspertai, kurie turi pasakyti, kas sveika ekonomai, o kas jau ne“, – aiškina R. Kuodis.  

Pašnekovas taip pat sako, kad visuomenė yra kvailinama, teigiant, kad biudžetas yra socialiai orientuotas.

„Biudžetas pristatomas naudojant viešųjų ryšių specialistų parengtus lydraščius, kuriuose jau pasiunčiami tam tikri burtažodžiai arba opiumas liaudžiai. Na, pavyzdžiui – kad biudžetas yra socialiai orientuotas. Visi turbūt tą girdėjo per žiniasklaidos priemones, nes kodėl gi neperskaičius kokios Finansų ministerijos pasiųsto lydraščio.

Bet realybėje, apie ką tenka kalbėti jau daugiau nei 10 metų, mes turime praktiškai mažiausią biudžetą Europos Sąjungoje, o biudžeto dydis lemia valdžios galimybes pensijų, socialinės paramos srityse. Mažiausią Europoje biudžetą kažkaip neapsiverčia liežuvis vadinti socialiai orientuotu. Bet šitie burtažodžiai yra kartojami keliolika metų ir, aišku, visuomenė yra savotiškai kvailinama“, – tvirtina ekonomistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...