captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos ansamblio gastrolės: Čekijoje remia prezidentas, lenkai grasina nušvilpti

Rusų kariškių kolektyvo, ne vienoje demokratinėje valstybėje nepageidaujamo dėl Krymo aneksiją pateisinančios dainos, tikrai laukia protestai, sako LRT RADIJO bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto. „Viskas rodo, kad Lenkijoje gali kardinaliai pasikeisti valdžia [...], tad politinės nuotaikos gali keistis tiesiog valdžios viršūnėse. Taigi gali būti daugiau emocijų“, – pastebi ji. Tačiau Čekijoje, LRT RADIJO bendradarbio Prahoje Andriaus Kunčinos teigimu, Aleksandrovo ansamblio pasirodymus ėmėsi oficialiai globoti Čekijos prezidentūra ir pats prezidentas Milošas Zemanas, esą demokratinėje šalyje vieši pasirodymai necenzūruojami.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Čekijoje Aleksandrovo ansamblį globoja prezidentūra

Prieštaringų vertinimų ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio  sulaukė  Čekijoje šiomis dienomis  gastroliavęs Aleksandrovo kolektyvas, labiau žinomas kaip Rusijos armijos dainų ir šokių ansamblis. Šis rusų kariškių kolektyvas, kuris nuo pat savo įkūrimo 1928 m. vadinosi Raudonosios armijos ansambliu, daugelyje demokratinių šalių  tapo nepageidaujamas po to, kai pernai atliko dainą „Mandagūs žmonės“, pateisinančią Krymo aneksiją. Dainoje choras šlovina karius, kurie „tiesiog mandagiai stovėjo šalimais, mandagiai laikydami ginklus“. Choro svetainėje nurodoma, kad ta daina pirmąkart buvo atlikta Kryme per balandžio 10–14 d. vykusias gastroles.

LRT RADIJO bendradarbis Prahoje Andrius Kunčina sako, kad Čekijoje Aleksandrovo ansamblis gastroliuoja jau daug metų ir visada pritraukia daug žiūrovų. „Iš esmės būtų sunku sutikti žmogų, kuris, apsilankęs savo noru, paskui pasirodymą kritikuotų ir sakytų, kad buvo nei šis, nei tas. Paprastai nuomonė būna netgi kraštutinai teigiama, esą tai be galo aukštas meninis ir techninis lygis, kad tikrai verta apsilankyti. Be to, šis ansamblis, gastroliuodamas bet kurioje pasaulio šalyje, visuomet į savo koncertus kviečiasi vietos žvaigždes“, – kalba A. Kunčina.

Nors Aleksandrovo ansamblio dainose yra stiprus ideologinis užtaisas ir kai kurios demokratinės šalys po Krymo aneksiją pateisinančios dainos jį paskelbė nepageidaujamu, oficiali Čekijos pareigūnų nuomonė, anot A. Kunčinos, be galo politiškai teisinga ir taktiška: „Valstybės pareigūnai pasakytų, kad Čekijoje yra demokratija ir kad niekas necenzūruoja jokių viešų pasirodymų, spaudoje pasirodančių pasisakymų ir t. t., išskyrus tuos atvejus, kai kurstoma rasinė, tautinė, religinė neapykantą ir pan.“

Svarbu tai, pabrėžia LRT RADIJO bendradarbis Prahoje, kad šį kartą Aleksandrovo ansamblio pasirodymus oficialiai globoti ėmėsi Čekijos prezidentūra ir pats prezidentas Milošas Zemanas. „M. Zemanas nėra vakarietiškų vertybių išpažinėjas. Jis jų neneigia, tačiau šiuo metu jo orientacija nukreipta į Kiniją ir Rusiją, su kuria jis palaiko labai artimus ir glaudžius santykius. Jis nepaiso Vakarų kritikos dėl pasisakymų Ukrainos tema, dėl ryšių su Vladimiru Putinu ir Rusijos oligarchais“, – pastebi A. Kunčina.

Anot jo, tokį požiūrį patvirtina ir faktas, kaip M. Zemanas šventė savo gimtadienį: „Neseniai buvęs gimtadienis sutapo su Jungtinių Tautų Generaline Asamblėja, kurioje M. Zenonas taip pat dalyvavo. O savo gimtadienį Niujorke su turtingais rusais jis šventė rusų restorane, kuriame grojo rusiška muzika, buvo balalaikos ir kiti dalykai. Turint omenyje šį kontekstą, prezidentūros globa šio ansamblio gastrolėms sukelia ypač aštrų vertinimą ir labai smarkiai skaldo visuomenę.“

Tokia bekompromisė M. Zemano politika, prieštaringas ir egocentriškas požiūris į tai, ką reiškia būti prezidentu, pastebi A. Kunčina, suburia žmones, kurie simpatizuoja praeičiai, nelabai supranta, kodėl Rusija pasaulyje vertinama prieštaringai, kurie jaučiasi vakarietiško gyvenimo būdo nuskriausti, kuriems ne taip gerai sekasi.

„M. Zemanas, kaip gerų praeities prisiminimų, susijusių ir su turtinga Rusija, ir su turtinga komunistine Kinija, įsikūnijimas, kaip keistų, ne visai apibrėžtų idėjų įsikūnijimas, tampa žmogumi, kuris suvienija tuos, kurie dabar daug garsiau pradeda kritikuoti tai, kas yra vakarietiška, netgi amerikietiška, ir daug garsiau ima pasisakyti už tai, kad tie, kurie kritikuoja Rusiją, iš tikrųjų nieko nesupranta, kad reikėtų objektyviau ir su atviresne širdimi į tai žiūrėti“, – kalba A. Kunčina.

Protestai Lenkijoje tikrai vyks

Lapkričio 11 d. Aleksandrovo ansamblis žada pradėti gastroles ir Lenkijoje, bet ten socialiniuose tinkluose jau pasirodė raginimų atšaukti koncertus, protesto iniciatoriai grasina sužlugdyti rusų kariškių kolektyvo pasirodymus puodų daužymų ir švilpimu. Teigiama, kad tokią iniciatyvą palaiko ir kai kurie Lenkijos seimo nariai. LRT RADIJO bendradarbė Varšuvoje Nijolė Druto teigia, kad, pasak šio ansamblio pasirodymų organizatorių, koncertų per 10 metų atšaukti dar neteko.

„Nors pernai pavasarį, po Rusijos intervencijos Kryme, Krokuvoje dėl protestų buvo atšauktas kito Rusijos karinio ansamblio, Aleksandro Pustovalovo choro, koncertas Krokuvos filharmonijoje. Šių metų kovą protestuotojai privertė atšaukti Rusijos ambasadoriaus paskaitą Krokuvos Jogailaičių universitete. Balandį jie padėjo sulaikyti rusų baikerių „Naktinių vilkų“ įvažiavimą į Lenkiją. Taigi Lenkijoje emocijos dar tik ima kilti“, – primena N. Druto.

Verta pastebėti, sako ji, kad 2015-ieji pagal Lenkijos ir Rusijos susitarimą, pasirašytą 2013 m., turėjo būti Lenkijos metais Rusijoje ir Rusijos metais Lenkijoje: „Nors susitarimas nebuvo nutrauktas net po Rusijos intervencijos Kryme, bet po Malaizijos lėktuvo katastrofos šie metai buvo atšaukti. Vis dėlto kultūros ministras, užsienio reikalų ministerija gana ramiai kalbėjo, kad nutraukimas nėra toks griežtas, kad renginiai, kuriems jau pasiruošta, vis tiek vyks.“

Tačiau, pabrėžia N. Druto, protestus ruošiamasi organizuoti ir jie tikrai vyks, tik kol kas Lenkija užsiėmusi sekmadienį vyksiančiais parlamento rinkimais ir rinkimų kampanija pačiame įkarštyje. „Bet viskas rodo, kad Lenkijoje gali kardinaliai pasikeisti valdžia (rinkimus laimės opozicinė Teisės ir teisingumo partija, dažnai vadinama rusofobiška), tad politinės nuotaikos gali keistis tiesiog valdžios viršūnėse. Taigi gali būti daugiau emocijų. O kol kas Krokuvos valdžia tvirtina, kad tai yra žiūrovų klausimas“, – sako N. Druto.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...