captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: NATO nelabai naudinga, kad „Islamo valstybė“ išnyktų iš Artimųjų Rytų

Geostrateginiams NATO planams rimtesnį pavojų kelia auganti Irano įtaka, o ne „Islamo valstybė“, tad verta pasvarstyti, kiek NATO apskritai naudinga, kad „Islamo valstybė“ išnyktų iš Artimųjų Rytų regiono, LRT RADIJUI sako Mančesterio universiteto profesorius Timas Jacoby. „Sunitų valstybės ir pajėgų buvimas regione NATO organizacijai gali būti labai naudinga buferinė zona. Čia galėtų būti ieškoma būdų įsteigti federalinę respubliką Sirijoje ir Irake, nes, akivaizdu, šios šalys jau niekada nebebus suvienytos. Taigi čia bus koks nors musulmonų sunitų darinys“, – svarsto politologas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Turkija teigia įtarianti „Islamo valstybę“ esant atsakingą už išpuolį Ankaroje. Jūsų manymu, ar taip gali būti?

– Kurdistano darbininkų partija teigia nemananti, kad išpuolį įvykdė „Islamo valstybė“ – jų galva, už sprogdinimą atsakinga pati Turkija, šalyje veikiančios kraštutinei dešiniajai atstovaujančios jėgos, kurios per pastarąjį dešimtmetį yra surengusios panašių atakų. Nepamirškite, kad mitingą Ankaroje organizavo profesinės sąjungos, kurios dažniausiai tampa kraštutinių dešiniųjų taikiniais. Negalime būti tikri, kad išpuolį planavo kažkas, esantis už Turkijos sienų. Kol kas nėra žinoma, kas iš tiesų yra tie nusikaltėliai.

– Kaip ir sakėte, yra kaltinimų, jog ataką prieš savo žmones surengė pati Turkija, kad prieš artėjančius rinkimus galėtų apkaltinti kurdus. Ar taip gali būti, turint omenyje, kad sprogdinimas įvykdytas vykstant taikiam mitingui?

– Kai kurie Turkijos teisingumo ir vystymosi partijos vadovai pareiškė, kad šie įvykiai – kurdų surežisuotas spektaklis, kuriuo jie prieš rinkimus siekia pelnyti visuomenės simpatijas, kad būtų surinkta daugiau balsų ir peržengta minimali 10 proc. riba, reikalinga patekti į parlamentą.

Tačiau aš nemanau, kad taip iš tiesų gali būti. Nėra jokių įrodymų, kad kurdai žalotų patys save siekdami didesnio visuomenės palaikymo. Tiesą sakant, nežinau, kas galėjo tą padaryti. Mano manymu, kurdai, kalbėdami apie tai, jog su išpuoliu susijusi pati Turkijos valstybė, nemano, kad šalies pareigūnai, policija ar kitos tarnybos galėtų sprogdintis ar slėpti sprogmenis viešosiose erdvėse. Manau, jie turi galvoje tai, kad šalies valdžia linkusi toleruoti žiaurių radikalių grupuočių veiklą šalies viduje.

– Kaip visa tai keičia saugumo situaciją Turkijoje ir aplinkiniuose regionuose? Ar galima tikėtis aktyvesnių šalies karinių veiksmų kovoje su „Islamo valstybe“ arba kurdų pajėgomis?

– Yra du dalykai. Visų pirma, reaguodama į išpuolį, Kurdų partija paskelbė apie dar vienas paliaubas ir teigia, kad karinius veiksmus vykdys tik savigynos tikslais, iki lapkričio 1-ąją vyksiančių rinkimų. Tai galėtų būti reikšmingas pokytis saugumo situacijoje – galbūt matysime mažiau žiaurumų iš kurdų pusės.

Kalbėdamas apie aktyvesnį Turkijos įsitraukimą į kovą su „Islamo valstybe“, abejoju, kad tai galėtų būti realu. Sirijoje ir Irake kovojantys kurdai turkų akyse yra daug svarbesnis priešas nei džihadistai. Juk jų užimtą Kobanės miestą bombarduoja kitos NATO šalys. Vargu ar sprogdinimas Ankaroje turės įtakos šalies politikos krypčiai. Daug didesnę reikšmę turi kurdų paliaubos, kurios, tikėtina, labiau paveiks Turkijos karo veiksmų dinamiką regione.

– Turkija perspėjo JAV ir Rusiją, kad šios neremtų kurdų. Ar tai gali turėti įtakos santykiams ir pasitikėjimui tarp šių šalių?

– Taip, manau, kad Turkija yra labai susirūpinusi dėl tarptautinės paramos kurdams Sirijoje ir Irake. Šalis nuo seno palaiko gerus santykius su arabų sunitų grupėmis toje teritorijoje. Osmanų imperija samdėsi nemažai karo generolų būtent iš šių genčių. Šie ryšiai palaikomi iki šiol ir galbūt tai iš dalies paaiškina, kodėl Turkija delsia aktyviau kovoti su „Islamo valstybe“.

Taip pat verta pasvarstyti, kiek NATO apskritai naudinga, kad „Islamo valstybė“ išnyktų iš šio regiono. Vienas iš argumentų – auganti Irano įtaka nuo pat Viduržemio jūros iki Persijos įlankos, naudojantis ryšiais su Bagdado valdžia. Tai kelia rimtesnį pavojų NATO geostrateginiams planams nei „Islamo valstybė“.

Sunitų valstybės ir pajėgų buvimas regione NATO organizacijai gali būti labai naudinga buferinė zona. Čia galėtų būti ieškoma būdų įsteigti federalinę respubliką Sirijoje ir Irake, nes, akivaizdu, šios šalys jau niekada nebebus suvienytos. Taigi čia bus koks nors musulmonų sunitų darinys.

Tikėtina, kad NATO tai įžvelgia ir jau dabar svarsto, kaip Artimųjų Rytų žemėlapis galėtų būti perbraižytas, siekiant užkirsti kelią Iranui realizuoti savo ambicijas. Na, o Turkija tikrai užims svarbų vaidmenį užmezgant ryšius su šia potencialia sunitų valstybe.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...