captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: informacijos, kas paleido raketą į MH17 lainerį, turi visos pusės

Kai pernai buvo numuštas Malaizijos oro linijų laineris „Boeing 777“, vyko intensyvios kovos. Kai kurie ekspertai spėja, kad tuo laikotarpiu konflikto zonoje intensyvią žvalgybą vykdė tiek amerikiečių, tiek rusų ar net kinų specialiosios tarnybos. Todėl manoma, kad visos pusės turi užtektinai informacijos įrodyti, kas paleido raketą ar iš kur ją gavo. „Visos šalys įsitraukusios į didelio masto šnipinėjimą [...].Taigi kiekviena tuo užsiimanti šalis nenori, kad varžovės žinotų apie jos turimas galimybes ir pažangias technologijas. Pavyzdžiui, JAV žvalgybos gauti duomenys negali būti atskleisti ne tik dėl politinių, bet ir techninių priežasčių“, – LRT RADIJUI sako Kanados Vaterlo universiteto politikos mokslų profesorius Ivanas Javorskis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Yra informacijos apie įtariamuosius

Antradienį Nyderlandų saugumo taryba patvirtino, ankstesnius įtarimus, kad Malaizijos lėktuvą Rytų Ukrainoje numušė Rusijoje pagaminta raketa žemė-oras „Buk“. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti tik katastrofos priežastį, nenurodant konkrečių nelaimės kaltininkų. Tačiau išvados turėtų padėti rasti atsakingus už katastrofą. Anot Kanados Vaterlo universiteto politikos mokslų profesoriaus I. Javorskio, kol kas sunku pasakyti, ar kaltininkai tikrai bus atiduoti teisingumui.

„Kol kas tai nėra aišku. Net jei tyrėjai pateiks nenuginčijamų įrodymų, kad raketa buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos ir kad dėl šių veiksmų buvo atsakingi būtent jie, vis dar neaišku, ar bus įvardyti konkretūs asmenys ir ar jie bus atiduoti teisingumui. Įtariu, kad bus sudaryta labai daug techninių ir politinių kliūčių, kurios galbūt apsaugos tikruosius nusikaltėlius nuo bausmės“, – svarsto I. Javorskis.

Nyderlandų generalinė prokuratūra atlieka atskirą baudžiamąjį tyrimą, kuriuo siekiama surasti katastrofos kaltininkus. Generalinis prokuroras Fredas Westerbekas antradienį atskleidė, kad jau renkama informacija apie įtariamuosius, galėjusius parūpinti raketų „Buk“ ir apie tuos, kurie paleido lemtingą raketą į Malaizijos oro linijų lėktuvą.

„Turime sąrašą žmonių, apie kuriuos renkame informaciją ir įkalčius. Tačiau dabar turime tik plytas, tarp kurių trūksta dar labai daug cemento. Taigi tai tikrai nereiškia, kad pirmieji areštai įvyks jau po savaitės ar dviejų, turime dar labai daug darbo, esame dar labai toli“, – neslepia F. Westerbekas ir teigia, kad vykdant tyrimą bendradarbiaujama ir su Rusijos pareigūnais, kurie esą jau yra suteikę informacijos dėl nelaimės, ir šis dialogas toliau tęsiamas.

Rusijos specialistų išvadomis netikima ir dėl propagandos

Savo ruožtu atskiras išvadas dėl nelaimės tą pačią dieną paskelbė ir Rusijos raketų „Buk“ gamintojai. Jie teigia atlikę eksperimentą, kuris įrodo, kad Malaizijos lėktuvas buvo numuštas tokio raketos modelio, kurio pati Rusija jau seniai neturi, tokias raketas esą turi tik Ukrainos pajėgos.

Nyderlandų generalinis prokuroras teigia, kad bus svarstomos ir Rusijos raketų gamintojų išvados: „Jau vertiname šias išvadas. Mūsų specialistai turi tikrai gerų techninių žinių apie raketų sistemas. Kai peržiūrėsime jų eksperimento išvadas, apie tai pranešime.“

Politologas I. Javorskis įsitikinęs, kad Rusijos specialistų išvadomis sunku tikėti vien dėl nuolatos transliuojamos propagandos. „Katastrofos priežastis tyrė ne tik Nyderlandų pareigūnai – prie to prisidėjo daugybė kitų specialistų iš visos Europos. Pasitikėti šiomis išvadomis yra daug logiškiau vien dėl to, kad Rusijos pareigūnų pareiškimuose labai daug propagandos elementų ne tik apie šią katastrofą, bet ir apie visą Ukrainos konfliktą“, – pabrėžia jis.

Ukraina į tarptautinį akiratį grįžo trumpam

Praėjusių metų liepą, kai buvo numuštas Malaizijos oro linijų laineris „Boeing 777“, vyko intensyvios kovos. Kai kurie ekspertai spėja, kad ypač tuo laikotarpiu konflikto zonoje intensyvią žvalgybą vykdė tiek amerikiečių, tiek rusų ar net kinų specialiosios tarnybos. Todėl manoma, kad visos pusės turi užtektinai informacijos įrodyti, kas paleido raketą ar iš kur ją gavo. Politikos mokslų profesorius I. Javorskis taip pat neatmeta tokios galimybės.

„Tai įmanoma. Visos šalys įsitraukusios į didelio masto šnipinėjimą, tokį kaip elektroninė žvalgyba, kiekvienos paleistos raketos sekimas ir t. t. Taigi kiekviena tuo užsiimanti šalis nenori, kad varžovės žinotų apie jos turimas galimybes ir pažangias technologijas. Pavyzdžiui, JAV atveju žvalgybos gauti duomenys negali būti atskleisti ne tik dėl politinių, bet ir techninių priežasčių“, – pastebi I. Javorskis.

Taip pat jis teigia, kas šią savaitę paskelbta ataskaita bent trumpam Ukrainą sugrąžino į tarptautinį akiratį: „Deja, pastaruoju metu įvykius Ukrainoje užgožia tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose – Sirijoje ir kitur. Šios savaitės ataskaita vėl priminė pasauliui apie Ukrainos konfliktą. Tačiau susirėmimai Artimuosiuose Rytuose ir migracija Europoje toliau nukreips dėmesį nuo to, kas vyksta Ukrainoje. Tai tarptautinių tendencijų bruožas ir tai neišvengiama. Net patys dramatiškiausi įvykiai viešajame horizonte išsilaiko ne taip ir ilgai, nebent pasirodo naujų dramatiškų istorijos posūkių. Tačiau nei aš, nei daugelis kitų žmonių Ukrainoje tokių įvykių nenorėtų vėl pamatyti.“

Orlaivio skeveldrų randama iki šiol

Nyderlandų saugumo taryba antradienį pristatė iš rastų nuolaužų, atgabentų į Olandiją, atkurtą lėktuvą. Orlaivio skeveldrų atrandama iki šiol. Pasak ekspertų, būtent lainerio liekanos suteikė daugiausiai įrodymų, kad lėktuvas buvo numuštas raketos, paleistos iš „Buk“ žemė-oras sistemos. Sprogstamųjų atplaišų buvo rasta ir pilotų kūnuose.

Vykstant intensyvioms kovoms Rytų Ukrainoje, praėjusių metų liepą galiojo tam tikri skrydžio aukščio apribojimai keleiviniams skrydžiams, tačiau Nyderlandų saugumo tarybos vadovas teigia, jog Ukrainos valdžia turėjo pasirūpinti, kad oro erdvė virš šios teritorijos būtų visiškai uždaryta.

Nyderlandų saugumo tarybą skelbdama išvadas stengėsi nuraminti aukų artimuosius. Tyrėjai patikino, kad „Boeing 777“ po raketos sprogimo subyrėjo ore, todėl tikėtina, kad keleiviai nepatyrė jokių kančių.

MH17 reiso aukos buvo daugiausia Nyderlandų piliečiai, taip pat – Malaizijos, Australijos, Indonezijos, Britanijos, Vokietijos, Belgijos, Filipinų, Kanados ir Naujosios Zelandijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close