captcha

Jūsų klausimas priimtas

Interjero dizainerės atkreipia dėmesį į vieną spalvą

Nors lietuviai bijo pilkos spalvos, būtent ši spalva puikiai tinka kambario sienoms, mano interjero dizainerė, architektė Gitana Valavičiūtė. Savo ruožtu jos kolegė interjero dizainerė, architektė Miglė Šalnaitė priduria, kad su ryškiomis spalvomis derėtų elgtis atsargiai. Specialistės žodžiais, ryški spalva tėra prieskonis.
Spalvos gamtoje. Asociatyvi nuotr. Reuters/Scanpix nuotr.
Spalvos gamtoje. Asociatyvi nuotr. Reuters/Scanpix nuotr.

Natūralių spalvų – labai platus spektras

Interjero dizainerės, architektės G. Valavičiūtės teigimu, įvairūs dizaineriai, pavyzdžiui, Ilse Crawford, pastebi, kad kuo labiau technologijos veržiasi į mūsų pasaulį, tuo labiau norime natūralių medžiagų ir spalvų.

Pasak G. Valavičiūtės, visi žinome, kas yra natūralios medžiagos, tačiau ne visi žinome, kas yra natūralios spalvos. Manoma, kad natūrali spalva – tai akmens, smėlio, molio, metalo spalva ir pan.

„Tas įvardinimas labai susiaurina natūralių spalvų spektrą, ir turime tarytum ant rankų pirštų suskaičiuojamas spalvas. Bet pasižiūrime į gamtą ir matome, kad ji labai turtinga savo spalvų. [...] Jeigu įdėmiai įsižiūrėtume į kūriniją, kaip Dievas kūrė pasaulį, pamatytume, kad jis naudojo labai daug neutralių spalvų“, – sako dizainerė.

Savo ruožtu dizainerė Rasa Baradinskienė-Balaišė pastebi, kad gamtos spalvų – labai platus spektras. Be neutralių spalvų, ten yra ir labai ryškių spalvų. Tačiau, jos nuomone, svarbiausia tai, kad spalvas matome proporcingą laiko tarpą. 

„Mes matome jas gana trumpą laiką. Gana trumpos rudeninės spalvos – tiesiog blyksnis, kol medžiai visiškai nusirengia savo spalvingus rūbus. Jei žiūrėtume į paros laiką, taip pat labai trumpą laiką matome tiek žarą, tiek saulėlydžio vaiskias spalvas. Yra proporcija“, – pabrėžia R. Baradinskienė-Balaišė.

Dizainerės manymu, ir neutralūs interjerai „suskamba“ tik tada, kai juose yra ryškių akcentų. „Atsiranda pilnatvė, harmonija, geroji įtampa. Vėlgi to mus moko pati gamta – tiesiog proporcijos“, – teigia specialistė.

Per daug ryškių spalvų sunaikina ramybę

Pasak G. Valavičiūtės, neutrali spalva prasideda nuo chromatinės pilkos spalvos. Kuomet pilka spalva pradeda jungtis su visomis kitomis spalvomis, atsiranda achromatinė pilka. „Pilka įgauna tam tikrą atspalvį, vadinasi, tos spalvos gali būti labai daug. Ir tokiu būdu spalva nugesinta, nublukinta, pilkas akmenėlis“, – aiškina G. Valavičiūtė.

Pilkos spalvos. Wikimedia Commons iliustr.

Anot R. Baradinskienės-Balaišės, kalbama apie achromatinę pilką ir jos derinius su gausia palete chromatinių atspalvių. „Tai iš tikrųjų yra be galo plati paletė. Taigi nereikėtų tiesmukai suprasti pilkos spalvos – nuogai pilkos“, – pabrėžia specialistė.

G. Valavičiūtės manymu, pilka spalva yra puiki fono spalva. „Būtų galima sakyti, kad tai – idealus fonas visiems kitiems daiktams. [...] O juk sienų spalva yra viso labo tik fonas visiems kitiems daiktams. Ji turi būti tiesiog kaip popieriaus lapas“, – įsitikinusi dizainerė.

Jos nuomone, lietuviai labai bijo pilkos spalvos, tačiau – be reikalo. „Norime į Lietuvą atnešti tuos vėjus. Tas rekomendacijas, kurios iš tiesų yra labai humaniškos. Dabar atėjo toks laikas, kai jau nebekalbame vien apie spalvos grožį“, – akcentuoja G. Valavičiūtė.

Pasak specialistės, interjero dizainerės I. Crawford požiūris į dizainą yra nepaprastai platus. Pati dizainerė, G. Valavičiūtės teigimu, sako, kad interjere žmogus visų pirma turi gerai jaustis.

„Ji kelia klausimą ne taip – ar bus gražu. Ji kelia klausimą, kaip žmogus toje aplinkoje jausis. Tai yra svarbiausia. Mes turime sukurti vietą, apsaugančią žmogų nuo technologijų beprotystės“, – tvirtina G. Valavičiūtė.

Jos teigimu, jei interjeruose yra per daug, architektės žodžiais, „limonadinių“ – ryškių spalvų, nebelieka ramybės.

Visur turi būti pauzės

G. Valavičiūtei antrina interjero dizainerė, architektė Miglė Šalnaitė, studijuojanti dailės terapiją. Jos manymu, galbūt darant remontą, būnant geros nuotaikos, gali norėtis ryškių spalvų, tačiau su jomis reikia elgtis atsargiai.

„Spalvų stimuliacija turi būti labai atsargi. Galbūt ryte atėjus į virtuvę, norisi gauti impulsą ir pasikrauti dienai ryškios spalvos, geros emocijos. Bet tai nereiškia, kad visur turi būti vienodas intensyvumas. Dėl to kalbame apie kontrastą, apie visą dermę“, – pabrėžia moteris.

Jos nuomone, skirtingos erdvės nebūtinai turi būti skirtingų spalvų. Tačiau, M. Šalnaitės žodžiais, visur turi būti pauzės. „Tarkime, tamsus koridorius, bet, įėjus į šviesesnę svetainę ar valgomąjį, turėtum dvigubą efektą“, ­– aiškina specialistė.

M. Šalnaitės teigimu, ryški spalva yra kaip prieskonis. „Mes juk visada naudojame ir druską, ir cukrų, gamindami patiekalus, bet tai nėra vien tik druska arba vien tik cukrus. Svarbi yra būtent visuma“, – teigia ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...