captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: 40 proc. rusų bijo naujo Afganistano

Sirijos atvejis nėra toks pats, kaip Ukrainos: Ukraina tiesiogiai susijusi su rusiškumu pasaulio kontekste, tėvynainių gynimu, o Sirija – kitas pasaulis, LRT RADIJUI sako Rytų Europos studijų centro laikinasis direktorius Laurynas Kasčiūnas. „Teko matyti Nevados centro darytas apklausas – daugiau nei 40 proc. rusų bijo, kad Sirija netaptų dar vienu Afganistanu, [...] nes Afganistano trauma dar tikrai gyva Rusijos visuomenėje“, – pastebi politologas ir priduria, kad, nors  rusai 100 proc. pritaria veiksmams Sirijoje, bet tik oro antskrydžiams, o ne visavertėms operacijoms.  
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kai buvo nutarta rinkimus vadinamosiose Donbaso ir Luhansko respublikose perkelti į kitus metus, o Rusijos politikai ir žiniasklaida vis daugiau ėmė kalbėti apie atakas Sirijoje, imta manyti, kad Kremliaus propaganda nuo Ukrainos nukrypo į Siriją.

Vis dėlto, L. Kasčiūno nuomone, nereikėtų daryti klaidos ir lengviau atsikvėpti: „Vis tiek Rusija nori ir toliau daryti įtaką Ukrainai, tik galbūt pereis prie švelnesnių metodų. Manau, Ukrainos, Donbaso klausimas pakilo į geopolitinių mainų lygį, kai didžiosios valstybės dėlioja tam tikrus akcentus ir sprendžia, kas mainais už tam tikrą deeskalaciją. Kadangi Rusija nori, kad būtų nutrauktos jai taikomos sankcijos, stengiamasi parodyti, jog Ukrainoje reikalai gerėja. Bet Ukrainai ir toliau bus daromas spaudimas.“

Tačiau L. Kasčiūnas sutinka, kad Rusija tikrai vis daugiau dėmesio skiria Sirijai, o Ukraina atsiduria antrame plane. Anot jo, tiek diplomatinėse kombinacijose, tiek viešųjų ryšių, propagandos prasme akcentai perdėliojami. „Mes jau galime kalbėti, kad yra tam tikras bandymas Ukrainos situaciją deeskaluoti (žinoma, pagal rusišką scenarijų). Manau, kad artėjame prie to, kad tai bus kažkoks antrasis Padniestrės variantas, padarytas toje pačioje Ukrainoje, t. y. Donbase“, – svarsto jis.

Politologo žodžiais, Rusija „Novorosijos“ projekto savo darbotvarkėje tikrai nebeturi, liudininkai pastebi, kad Donecko, Luhansko gatvėse mažiau vėliavų su „Novorosijos“ simbolika, pačioje Rusijoje suimami (neutralizuojami) įvairūs „Krymas mūsų“ judėjimo šalininkai ir radikaliausi sluoksniai, kurie ir išaugo dėl buvusios psichozės.

„Taigi iš tikrųjų galima kalbėti, kad akcentai perdėliojami, o Ukrainoje bandoma dėlioti geopolitinius šachmatus taip, kad teritorija būtų grąžinta Ukrainai, bet su tokiomis sąlygomis, kad Rusija ir toliau išlaikytų kontrolę, – kalba L. Kasčiūnas. – Tačiau „Novorosijos“, fašistinės chuntos ir kiti naratyvai, mitai, kurie buvo nuolat palaikomi pastaruosius pusantrų metų, po truputį silpnėja. O Sirijoje kaip tik atsiranda darbotvarkėje.“

Paklaustas, kodėl pusantrų metų šitaip juodinama Ukraina dabar tokio Kremliaus dėmesio nebesulaukia ir viskas krypsta į Siriją,  propagandos ir informacinių karų ekspertas Mantas Martišius sako, kad Rusijai reikėjo nutraukti politinę izoliaciją ir priversti pamiršti, kas vyksta ir vyko Ukrainoje, taigi ji sukūrė pretekstą įsivelti į konfliktą Sirijoje, kurį  pačioje Rusijoje kai kurie apžvalgininkai vadina  konfliktu „Padniestrė 2“.

M. Martišiaus nuomone, į Rusijos politiką apskritai galima pažiūrėti kaip į teatrą, kuriame bandoma parodyti, kad Rusija yra galinga valstybė, sprendžianti pasaulio įvykius, ir be jos nieko vykti negali. „Kadangi po veiksmų Ukrainoje [...] buvo tikrai labai stipri izoliacija ir Rusijai reikėjo kažkaip tai išspręsti, buvo sugalvota Sirija. Bet lygiai taip pat galima prognozuoti, kad vieną dieną bus persimesta kažkur kitur, nes autoritarinis režimas turi pakankamai didelę veiksmų laisvę. Taigi Sirijos, „Islamo valstybės“ grėsmės gali išnykti ir atsirasti naujų pavojų, naujų temų“, – pastebi pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Karinis konfliktas Sirijoje

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...