captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Girnius: A. Lukašenka nori parodyti Maskvai, kad nebūtinai šoks pagal jos dūdą

Aliaksandras Lukašenka savo pareiškimu, kad šaliai nereikia Rusijos karinės oro pajėgų bazės, siekia parodyti Vakarams, kad Baltarusija nėra tik Rusijos kišenėje. Taip teigia politologas, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento Kęstučio Girniaus įsitikinimu, šiuo pareiškimu A. Lukašenka nori šį tą parodyti ne Vakarams, o pačiai Maskvai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Manau, kad tai yra vienas kuklus žingsnis, bandant atsitolinti nuo Rusijos, norint Maskvai parodyti, kad jis [A. Lukašenka] nebūtinai šoks pagal jos dūdą“, – LRT RADIJUI sako politologas.

L. Kojala: jei Maskva paspaus, po pusmečio viskas gali būti kitaip

A. Lukašenkai šią savaitę pareiškus, kad šaliai nereikia Rusijos karinės oro pajėgų bazės, politologai ir analitikai svarsto, ką tai galėtų reikšti.

Vieni sako, kad tai – dar vienas žingsnis, rodantis, kad Baltarusijos prezidentas pamažu atsiriboja nuo sąjungininkės Rusijos ir nori labiau atsigręžti į Vakarus.

L. Kojala. T. Vinickio (DELFI) nuotr.

Kiti tvirtina, kad tai – tik viešųjų ryšių akcija, nes, Rusijai labai panorėjus, tokia bazė Baltarusijoje vis dėlto gali atsirasti.

Toks A. Lukašenkos pareiškimas nuskambėjo, likus kelioms dienoms iki prezidento rinkimų, kuriuos, manoma, jis ir vėl laimės.

„Žinoma, prieš rinkimus, kurie vyks jau netrukus, Baltarusijos prezidentas mėgsta įvairius pareiškimus, kurie dažnai nesutampa su jo ilgamete strategija. Vis dėlto tas faktas, kad tai yra rinkimų išvakarės, turbūt labai daug reiškia“, – mano Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kojala.

Tačiau jis priduria, kad visiškai realu tikėtis, jog netolimoje ateityje, t. y. po rinkimų arba, praėjus maždaug pusmečiui po jų, dar bus galima sugrįžti prie šito klausimo. „Tuo metu situacija ir sprendimas bus visiškai kitoks, nes Rusija turi pakankamai svertų [] spausti Baltarusiją“, – tikina politologas.

Jis primena, kad Rusija teikia pagalbą Baltarusijai ir ji yra visų pirma ekonominė, nes energetiniai resursai tiekiami mažesne kaina negu kitoms valstybėms.

Politologas K. Girnius nemano, kad toks pareiškimas bent kiek susietas su artėjančiais rinkimais. Jo nuomone, A. Lukašenka yra visiškai tikras, kad jis juos laimės, kad ir ką jis dabar bepasakytų šiuo klausimu.

„Tarp kita ko, dar ne visai aišku, ką Baltarusijos gyventojai galvoja apie tą bazę. Nesu matęs kokių nors apklausų, kad jie dėl šito labai priešintųsi. Opozicija priešinasi, bet ji tokia įtakinga, kaip Lietuvoje – tautininkų partija [Tautininkų sąjunga (TS) – LRT.lt]“, – sako VU TSPMI docentas.

Jis įsitikinęs, kad tai, ką pasakė A. Lukašenka, yra visiška tiesa – bazių Baltarusijai iš tikro nereikia, nes jų reikia tik tuomet, kai kyla pavojų ir grėsmių. O Baltarusija, politologo manymu, grėsmingų kaimynų neturi.

„Jos nepuls nei Lietuva, nei Lenkija, nei Latvija, taigi tų bazių nereikia. Manau, kad A. Lukašenka irgi prisimena, kad Rusijos karių buvimas svetimoje teritorijoje nieko gero nežada, kaip parodė Krymo atvejis. Manau, kad tai yra vienas kuklus žingsnis bandant atsitolinti nuo Rusijos, norint Maskvai parodyti, kad jis nebūtinai šoks pagal jos dūdą“, – teigia K. Girnius.

Politologo L. Kojalos manymu, toks A. Lukašenkos pareiškimas nėra joks smūgis Rusijai. Jis pabrėžia, kad pasakydamas, jog bazės bent jau šiuo metu nebus, A. Lukašenka sykiu dar kartą pakartojo – Rusija yra strateginė sąjungininkė, o artimas šalių bendradarbiavimas gynybos srityje yra labai svarbus.

„[Jis pakartojo], kad iš Rusijos reikia galbūt kitokio pobūdžio karinės pagalbos, bet ne bazių steigimo, nes tai galbūt šiuo metu nėra strategiškai [...] reikalingas žingsnis. Tas atsiribojimas yra labai ribotas.

Manau, kad šiuo atveju pirmiausia tai, ko nori pasiekti A. Lukašenka, yra parodyti pasauliui, Vakarams, kad vis dėlto Baltarusija [] nėra tik Rusijos kišenėje ir kad ji gali turėti tam tikrų politinių sprendimų, ne tiesiogiai susietų su Kremliumi“, – mano L. Kojala.

Pasak jo, tai yra naudinga Baltarusijai, nes dabar svarstomas ekonominis sankcijų švelninimas šiai šaliai. Be to, tai yra galimybė gauti naujų investicijų, prieiti prie Europos investicinio banko.

„Ir tai yra naudinga šaliai, kuri šiuo metu susiduria su ekonominėmis problemomis. Bet tas balansavimas tarp Rytų ir Vakarų yra labai ribotas, nes vis tiek Baltarusija be Rusijos negali. Be Europos ji galėtų išgyventi, bet Rusijos jai būtų sunkiau“, – įsitikinęs Rytų Europos studijų centro analitikas.

K. Girnius: Rusija negali daryti absoliutaus spaudimo Baltarusijai

Vis dėlto Rusijos ir Baltarusijos santykiai yra akivaizdžiai pablogėję, pastebi K. Girnius. V. Putinas, pasak politologo, jau seniai neslepia savo paniekos A. Lukašenkai, bet ir A. Lukašenka, VU TSPMI docento žodžiais, dabar jam nebelieka skolingas.

„Manau, kad padėtis yra pakitusi. Dėl Ukrainos [...] jis gana aiškiai pasisakė prieš Rusijos veiksmus. Manau, itin reikšminga tai, ką jis pasakė, – kad Ukrainos parlamentas turėjo teisę pašalinti Viktorą Janukovyčių, kai jis pabėgo. Tai yra gana aiškus atsiribojimas.

K. Girnius. R. Vilimo (BFL) nuotr.

Tarp kita ko, Baltarusijai tas yra svarbu – atsiriboti šiuo klausimu, nes vis dėlto, jei Maskva gali įžygiuoti į Ukrainą, gali įžygiuoti ir į Baltarusiją. Tai A. Lukašenkai aiškiai būtų nenaudinga“, – tvirtina K. Girnius.

Jis vis dėlto pripažįsta, kad Rusija turi ypatingų svertų ir gali daryti didelį spaudimą Baltarusijai. Bet, antra vertus, svarsto politologas, jai reikia partnerių.

Rusijos projektai pritraukti šalis į visas savo ekonomines sąjungas ir t. t. yra ganėtinai nesėkmingi. [...] Jai irgi reikia partnerių. Ji negali daryti absoliutaus spaudimo Baltarusijai, nes tai gali ir jai turėti šiokių tokių pasekmių.

Taigi toks noras matyti, kad atseit Rusija padėtį totaliai valdo, manau, yra šiek tiek perdėtas“, – sako VU TSPMI docentas.

Politologas prideda, kad Baltarusija mėgina savo veikimo laisvę didinti savanaudiškais sumetimais, bet vis dėlto faktas, kad ji tą laisvę turi.

L. Kojala taip pat pastebi, kad šių prezidentų viešojoje retorikoje padaugėjo strėlių vienas kito atžvilgiu.

„Akivaizdu, kad A. Lukašenkos pozicija Ukrainos klausimu buvo ne tokia, kokios galbūt norėjo arba tikėjosi V. Putinas. Baltarusija bandė save pateikti kaip mediatorių, t. y. valstybę, kuri yra tarp Rytų ir Vakarų ir kuri gali padėti išspręsti nesutarimus tarp šių dviejų skirtingų pasaulių“, – teigia L. Kojala.

Tačiau jis laikosi nuomonės, kad Baltarusijos veiksmų ir manevrų laisvė yra ribota. „Jei pasižiūrėtume į Baltarusijos piliečių apklausas, didžioji dalis jų tikrai neprieštarauja ir pritaria Rusijos veiksmams Kryme ir netgi Rytų Ukrainoje, galbūt jausdami baimę dėl savo šalies, bet kartu suvokdami, kad būtent Rusijos veikimas yra strategiškai svarbus Baltarusijai“, – mano politologas.

Be to, jo teigimu, reikia suvokti, jog stabilumas yra pagrindinis Baltarusijos piliečių tikslas ir siekis. Jie, L. Kojalos nuomone, visiškai nenori Maidano ir revoliucijų.

„Jie mato A. Lukašenką per draugystę su Rusiją, kuri yra didžiosios dalies gyventojų laikoma draugiška valstybe ir strategine partnere. Jie tą suvokia kaip šalies tęstinumo ir stabilumo užtikrinimą“, – įsitikinęs Europos Rytų studijų centro analitikas.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai nereikia Rusijos karinės oro bazės, nors Rusija tokią bazę nori įrengti šioje strategiškai svarbioje vietoje.  

„Mums nereikia bazių šiandien. Tuo labiau – karinių oro pajėgų. Mums reikia tam tikros ginkluotės. Apie ką aš viešai taip pat sakiau V. Putinui, ir anksčiau Dmitrijui Medvedevui“, – antradienį sakė A. Lukašenka.

K. Girniaus teigimu, tokia karinių oro pajėgų bazė priartintų Rusiją prie Vakarų, ir Rusija galėtų daryti spaudimą Vakarams. Pasak politologo, Rusijai būtų atvertas kelias skristi palei Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienas ir dislokuoti ginklus.

„Jei kiltų konfliktas tarp NATO ir Rusijos, [...] tokia bazė, kur būtų lėktuvai, taptų taikiniu. Tada karo veiksmai galėtų persimesti į Baltarusijos teritoriją. Tapti potencialiu taikiniu nėra naudinga, dėl to priešinasi A. Lukašenka“, – sako K. Girnius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...