captcha

Jūsų klausimas priimtas

Palestinos lyderio įpėdiniai: vienas – nemėgstamas, kitas – įkalintas

Palestiniečių lyderis Mahmudas Abasas vėl grasina pasitrauksiantis iš posto, tačiau jo įpėdiniai galimi tik du, iš kurių vienas yra politiškai nepopuliarus, o kitas – itin populiarus, bet įkalintas Izraelyje už mirtinus išpuolius. Taip teigia „Carnegie“ fondo už tarptautinę taiką Artimųjų Rytų skyriaus analitikas Yezidas Sayighas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Tai ne pirmas kartas, kai palestiniečių lyderis M. Abasas praneša pasitrauksiąs iš posto. Ar šį kartą jis kalba rimtai? Jis neatsistatydina kaip prezidentas, bet traukiasi iš Palestinos išlaisvinimo organizacijos vadovo pareigų. Kaip tai reikėtų vertinti?

– Taip, tai svarbu atskirti. Daugeliui – tiek išorės veikėjams (Izraeliui ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms), tiek viduje – svarbesnė prezidento pozicija. Jei jis pasitrauktų iš prezidento pareigų, palestiniečių teritorijos būtų paliktos nežinia kieno valioje. Tai labai svarbu palestiniečių partneriams, kurie suteikia jiems pinigų ar kitokios pagalbos.

Palestinos išlaisvinimo organizacijos vadovo pareigos užsienio veikėjams neturi tiek reikšmės, tačiau tai susiję su vidine palestiniečių politika. Jau ne kartą diskutuota, ar „Hamas“ ir kitos džihadistų grupuotės neturėtų prisijungti prie Palestinos išlaisvinimo organizacijos. Kiek tuomet jos gautų vietų šioje organizacijoje? Tai, žinoma, keistų ir pačią organizaciją, ir jos veiksmus.

M. Abaso grasinimus pasitraukti galima aiškinti kaip jo siekį konsoliduoti savo galias tiek Palestinos išlaisvinimo organizacijoje, tiek „Fatah“ judėjime. Grasindamas, kad pasitrauks iš pareigų, M. Abasas duoda suprasti – į lyderio poziciją jis paskirs kitą patikimą žmogų, kuris galbūt nebus toks palankus, kaip buvo pats M. Abasas.

Savo pareiškimu M. Abasas „Fatah“ ir Palestinos išlaisvinimo organizacijos nariams tarsi sako: „Aš jums nepatinku? Tuomet skirsiu kitą žmogų ir sukursiu naujus sąjungininkus organizacijoje.“ M. Abasas pastaruoju metu sulaukia nemažai kritikos. Jis surežisavo vieną iš aukštų lyderių pašalinimą iš Palestinos išlaisvinimo organizacijos, nes šis atvirai kritikavo M. Abasą.

Akivaizdu, kad M. Abasas siekia atsikratyti žmonėmis, kurie pernelyg kritikuoja jo veiksmus tiek „Fatah“ judėjime, tiek Palestinos išlaisvinimo organizacijoje. Taip jis siekia sukurti sau palankias sąlygas daryti tai, ką nori.

– Bet ar Palestinos išlaisvinimo organizacijoje kyla rimtų nesutarimų?

– Nesakyčiau, nes Palestinos išlaisvinimo organizacija sunkiai egzistuoja kaip tikra organizacija. Šia organizacija naudojamasi tada, kai kažko prireikia, – ji atlieka teisinius ir oficialius veiksmus, tačiau realiai organizacija labiau veikia simboliškai. Palestinos išlaisvinimo organizacijos lyderiai labai seni – vidutinis amžius siekia 71 metus. Dalis organizacijos lyderių net nėra buvę Vakarų Krante ar Gazoje, gyvena už palestiniečių teritorijų ribų.

Iš tikrųjų už diplomatiją, užsienio politiką turėtų būti atsakinga Palestinos išlaisvinimo organizacija, bet realybėje užsienio politiką perėmę palestiniečių savivaldos ministrai ir prezidentas M. Abasas, todėl Palestinos išlaisvinimo organizacijai iš esmės nebėra palikta realių funkcijų. Organizacijos narių pritarimas ar nepritarimas nedaug ką reiškia.

M. Abasas, išlaikydamas kontrolę organizacijoje, gali demonstruoti savo galią, būdamas palestiniečių savivaldos, „Fatah“ ir Palestinos išlaisvino organizacijos lyderis. Bet lygiai taip pat jis jau dabar yra sutelkęs daug galių kaip prezidentas. Palestinos išlaisvinimo organizaciją jis gali tiesiog marginalizuoti, o savo dėmesį sutelkti į prezidento funkcijas ir judėjimo „Fatah“ kontrolę.

– M. Abasui jau 80 metų. Ar palestiniečiai turi kitą lyderį?

– Iš tiesų nelabai. M. Abasas yra vienas paskutinių savo kartos lyderių. Iš jaunesnės kartos galime kalbėti apie Saebą Erekatą. Jį M. Abasas neseniai paskyrė Palestinos išsilaisvinimo organizacijos naujuoju generaliniu sekretoriumi. S. Erekatas taip pat buvo vienas iš vyriausiųjų taikos derybininkų su izraeliečiais.

Neabejojama, kad S. Erekatas sutiktų pakeisti M. Abasą. Kalbama, kad jis tam ruošiamas, tačiau S. Erekatas politiškai silpnas ir nepopuliarus. Populiariausias tarp palestiniečių ir „Fatah“ judėjimo narių – Marwanas Barhutis, tačiau jis įkalintas Izraelyje dėl mirtinų išpuolių antrosios intifados [antrojo sukilimo, kuris truko 2000–2005 m. – LRT.lt] metais. Po M. Abaso, būtent jis kartu su „Hamas“ ministru pirmininku Ismailu Hany turi didžiausią palestiniečių palaikymą.

Žinoma, „Hamas“ ministras pirmininkas, kaip palestiniečių vadovas, nebūtų priimtinas Izraeliui ar JAV, kitas – už mirtinus nusikaltimus įkalintas Izraelyje. Kita problema – vadovaujantis palestiniečių konstitucija, jei prezidentas atsistatydintų, jo pareigas turėtų perimti parlamento pirmininkas. Tačiau palestiniečių parlamentas nefunkcionuoja, jis turėjo būti perrinktas prieš kelerius metus. Tiesa, reikėtų pasakyti, kad prezidentas taip pat turėjo būti perrinktas prieš kelerius metus. Taigi matome akivaizdų konstitucinį vakuumą.

– Kaip tokią situaciją galėtų išnaudoti „Hamas“?

– Šią situaciją „Hamas“ išnaudoja viešiesiems ryšiams, propagandai kurti. „Hamas“ sako, kad nei „Fatah“, nei palestiniečių savivaldos lyderiai negali pasiūlyti aiškių sprendimų, kad M. Abasas prezidento postą turėjo palikti prieš šešerius metus ir visi dabartiniai jo veiksmai yra neteisėti. „Hamas“ reikalauja naujų parlamento ir prezidento rinkimų.

Iš tikrųjų sunku pasakyti, ar „Hamas“ tikrai nori naujų rinkimų, tačiau šį argumentą jie nuolatos naudoja, nes žino, kad palestiniečių savivalda sugaištų daug laiko organizuodama naujus rinkimus. Palestiniečiams reikėtų gauti izraeliečių pritarimą, kad rinkimai galėtų vykti visose zonose, įskaitant rytinę Jeruzalės dalį. Nors jau pernai buvo sutarta organizuoti naujus parlamento ir prezidento rinkimus, iki šiandien nepadaryta jokių žingsnių jiems surengti. Deja, nemanau, kad jie įvyks.

– Jei M. Abasas iš tikrųjų pasitrauktų iš posto Palestinos išlaisvinimo organizacijoje (galbūt ir iš prezidento posto), kaip tai galėtų paveikti taikos derybas tarp palestiniečių ir Izraelio?

– Reikėtų pasakyti, kad reikšmingų derybų tarp palestiniečių ir Izraelio nebuvo nuo to laiko, kai Benjaminas Netanyahu tapo Izraelio premjeru. Vieni paskutinių slaptų pokalbių buvo, kai šalies premjeru buvo Ehudas Olmertas – paskutinį kartą 2006 m. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai, ką daro M. Abasas, nėra teisėta. Jis nebuvo perrinktas, tačiau savo rankose telkia vis daugiau galių. Jei norime galvoti apie demokratijos plėtrą ir demokratinę palestiniečių politiką, įstatymų laikymąsi, piliečių ir žmogaus teisių apsaugą, reikia išspręsti šią prezidento problemą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...