captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švietimo atstovai kritikuoja Seimo siūlomas studijų naujoves

Švietimo atstovai kritikuoja po pateikimo Seimo pritartiems projektams, kuriais numatoma nemažai naujovių aukštajame moksle, tarp kurių – ir tai, kad septynių balų riba bus nustatyta kaip gerai besimokančio studento kriterijus.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Anot Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, reikėtų sutikti, kad gerai besimokančiu studentu negalima laikyti žmogaus, turinčio akademinių skolų, tačiau jis pabrėžia, kad gerų mokslo pasiekimų neįrodo ir septynių balų vidurkis.

„Jau birželio mėnesį buvo pateikta panaši pataisa. Studentai tai priėmė gana neigiamai dėl vienos elementarios priežasties – septynetas kaip balas nėra lygus skirtingose aukštosiose mokykloje. Lygiai taip pat jis nėra lygus skirtinguose fakultetuose, pavyzdžiui, socialinių ir technologinių mokslų. [...] Manau, kad toks argumentas pats kalba už save. Šis pasiūlymas neatremia kritikos“, – LRT RADIJUI tvirtina P. Baltokas.

Su juo sutinka ir Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos prezidentas Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas. Jo teigimu, pavyzdžiui, inžinerinius mokslus studijuojantis žmogus, turintis 6,5–7 balų vidurkį, turi geras žinias ir gali būti laikomas gerai besimokančiu.

„Mes, rektoriai, metų pradžioje šį klausimą buvome išnagrinėję. Pasiūlymuose Mokslo ir studijų įstatymui buvome pritarę septynetui. Laikėme, kad septyni yra gana geras įvertinimas. Nebuvome susirinkę aptarti, todėl, manau, prie šios diskusijos dar grįšime. Vienareikšmiškai vertinti sunku“, – teigia A. Maziliauskas.

P. Baltokas siūlo atkreipti į Vakarų Europoje taikomos sistemos aspektus ir pabandyti juos pritaikyti Lietuvoje. Studentų sąjungos prezidentas atkreipia dėmesį, kad gerai besimokančiu studentu yra laikomas bet kuris, kuris sugeba išlaikyti nurodyta studijų tempą, atsiskaityti už dalykus laiku, įveikia reikalaujamus normatyvus.

Pasak P. Baltoko, pagal dabar galiojančią sistemą, iškilo keblumų, kai gerus pažymius turintys studentai dėl netinkamos rotacijos negavo valstybės finansuojamos vietos. Pašnekovas akcentuoja, kad finansuoti reikėtų ne didžiąją dalį studentų. Jis priduria, kad, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nebūtina finansuoti visų gerai besimokančių studentų.

„Galima finansuoti tuos, kurie studijuoja pagal valstybės užsakymą. Kitaip tariant, reikėtų ieškoti atitikimo Konstitucinio Teismo normose“, – sako P. Baltokas ir prideda, kad tiems, kurie dėl netinkamos sistemos negavo valstybės finansuojamos vietos, nors turėjo aukštą balų vidurkį, valstybė turėtų atlyginti žalą ir finansuoti kitus studijų metus.

A. Maziliauskas tvirtina nematantis didelės problemos, jei būtų įvestas septynių balų vidurkis, nurodantis gerą studentų mokymąsi. Jo teigimu, išryškėja kita problema – aukštojo mokslo finansavimas. Jo tvirtinimu, krepšeliai aukštosiose mokyklose pasiskirstę netolygiai – daugiausiai jų surenka didieji miestai, ypač sostinė.

„Ten pastebima didelė studentų, priimamų į valstybės finansuojamas vietas, koncentracija. Didelis netolygumas matomas ir tarp studijų programų. Yra daug studijų programų, kur studentai gerai mokosi, bet jiems tenka nedaug krepšelių. Pasiekti Konstitucijos įtvirtintą nuostatą, kad gerai besimokantis studentas turėtų būti valstybės finansuojamas, su tokia finansavimo sistema nepavyks“, – tikina A. Maziliauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...