captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala: Rusija reikalinga Vakarams ir pasauliui

Rusija tampa veikėju, be kurio neįmanoma panaikinti „Islamo valstybės“ keliamų grėsmių, sako Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. Anot jo, Rusija savo svarbą mėgins parodyti ir antradienį prasidedančioje 70-ojoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

L. Kojala pripažįsta, kad Rusijos ir Vakarų santykiai sudėtingi dėl situacijos Rytų Ukrainoje, tačiau tvirtina, kad „Islamo valstybė“ didina Rusijos svarbą pasaulyje. „Keičiasi požiūris į Rusiją – iš šalies, su kuria Vakarai tarsi kariauja naują šaltąjį karą, ji tampa valstybe, su kuria reikia tartis ir kalbėtis, kad būtų išspręstas „Islamo valstybės“ klausimas“, – LRT RADIJUI sako politologas.

– Matyt, Sirija ir „Islamo valstybė“ bus viena dominuojančių temų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Pirmadienį Graikijos prezidentas kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) vadovus, prašydamas kuo greičiau sustabdyti karą Sirijoje, kuris yra didžiausia masinės emigracijos į Europą ir su tuo susijusių tragedijų priežastis. Kaip manote, ar bus išgirstas šis kreipimasis Generalinėje Asamblėjoje?

– Be jokios abejonės, tai yra strateginės svarbos klausimas, kuris rūpi visiems. Jei reikėtų ieškoti klausimo, dėl kurio Rusijos ir Vakarų pozicijos beveik sutampa, tai būtų Vidurio Rytai. Taip, galbūt šiek tiek skiriasi laikysena Basharo al-Assado, Sirijos diktatoriaus, atžvilgiu, bet iš principo visi sutaria, kad problemos Vidurio Rytuose toliau skatina kitas problemas: pabėgėlių srautus, bendrą nesaugumo jausmą ir džihado stiprėjimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju yra daugiau kooperacijos galimybių, bet sprendimo būdų kol kas niekas nepasiūlė. Kalbama, kad konfliktas Sirijoje turi būti nutrauktas, bet, ką reikėtų daryti iš tikrųjų, labai sunku pasakyti.

– Pranešama, kad tikėtina, jog Generalinėje Asamblėjoje dalyvausiantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbės Sirijos ir kovos su „Islamo valstybe“ tema. Ko siekia Rusijos vadovas, dalyvaudamas JT sesijoje?

– Rusija, matyt, sieks pasinaudoti aplinkybėmis ir save pateikti kaip šalį, kuri yra labai svarbi ir reikalinga Vakarams, nes santykiai su Vakarais šiuo metu yra komplikuoti dėl situacijos Ukrainoje. Kita vertus, Rusijos reikia kovoje su radikaliu islamu. Kadangi Rusija pirmininkaus JT Saugumo Tarybai, V. Putinas pirmą kartą po aštuonerių metų keliaus į JAV ir turės progą susitikti su kitais aukščiausiais lyderiais. Tokiu atveju Rusija save bando pateikti kaip valstybę, be kurios sprendimas neįmanomas.

Kaip minėjau, galbūt Sirijos atžvilgiu situacija šiek tiek skiriasi, nes Rusijai reikalingas B. al-Assado režimas. Tai leidžia Rusijai turėti vienintelę karinio laivyno bazę ne posovietinėje erdvėje (ji yra būtent Sirijoje). Kita vertus, visi supranta, kad būtent „Islamo valstybė“ šiandien yra pagrindinis iššūkis. Rusija, kuri remia B. al-Assado režimą, kovojantį su „Islamo valstybe“, tampa reikalingu veikėju. Ji turbūt siekia sustiprinti savo poziciją.

– Dalies ekspertų nuomone, dabartinis Rusijos elgesys reiškia viena – bet koks siūlymas, kaip išspręsti „Islamo valstybės“ problemą, turi būti sveikintinas. Ar sulauks Rusijos prezidentas JT palaikymo?

– Bijau, kad taip, nes be Rusijos situacijos sprendimas kol kas atrodo sunkiai įmanomas. Rusija tiesiogiai remia B. al-Assadą: tiekia ginkluotę ir šiuo metu pradėjo aktyviau siųsti karinius dalinius. Galbūt tik ekspertus, ne tuos, kurie tiesiogiai kaunasi, bet tuos, kurie remia vyriausybės kovotojus prieš radikalų islamą.

Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kad Rusijos įsitraukimas į konfliktą didėja. Tai pastebi ir užsienio diplomatai – tokio aktyvumo [...] Vidurio Rytuose jau seniai nebuvo. Turbūt suvokiama, kad JAV atsitraukimas ir Europos nenoras dalyvauti konfliktuose sukuria vakuumą, kurį Rusija siekia užpildyti. Užpildydama tą vakuumą, Rusija tampa veikėju, kaip minėta, be kurio neįmano spręsti konflikto ateityje.

Tai Rusiją daro svarbesne veikėja, nei galbūt ji buvo prieš penkerius ar netgi dešimt metų, sprendžiant Vidurio Rytų klausimus. Kadangi šie klausimai dabar dominuoja viso pasaulio užsienio ir saugumo politikoje, keičiasi požiūris į Rusiją – iš šalies, su kuria Vakarai tarsi kariauja naują šaltąjį karą, ji tampa valstybe, su kuria reikia tartis ir kalbėtis, kad būtų išspręstas „Islamo valstybės“ klausimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...