captcha

Jūsų klausimas priimtas

Endokrinologas: kai kurios sporto šakos vaiko augimą gali ir stabdyti

Vaiko ūgis yra tik vienas sveikatos rodiklių – dauguma žemaūgių yra sveiki ir jų gydyti nereikia, LRT RADIJUI sako Vaikų ligoninės gydytojas endokrinologas Robertas Kemežys. „Lietuvoje per metus gydoma tik 20–30 vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą (tai tikrai nedaug). O konsultuojame šimtus“, – pastebi jis.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Anot mediko, nors moksliniais tyrimais ir nėra patvirtinta, kad kai kurios sporto šakos padeda paaugti, tačiau paprastai krepšinis, tinklinis, plaukimas gali pridėti keletą centimetrų. Kita vertus, pabrėžia R. Kemežys, mergaičių, pasirinkusių sportinę ar meninę gimnastiką, baletą, ilgų nuotolių bėgimą ir sportuojančių daugiau nei 20 val. per savaitę, augimas gali sutrikti.  

– Kaip ir kodėl vertinamas vaikų ūgis?

– Vaiko ūgis vertinamas pagal augimo kreives, kurios sudarytos pagal tam tikros etninės grupės augimo duomenis. Lietuvoje žmonės sąlygiškai aukštesni ir lietuvių augimo kreivės yra aukštos. Tai reiškia, kai kitų šalių pacientai gali patekti į normalų vadinamąjį koridorių, lietuviai gali būti žemiau. Tačiau nereikia nusigąsti, nes ūgis tik vienas iš sveikatą atspindinčių rodiklių.

Pirmiausia, jei įtariama, kad vaiko ūgis žemas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, pagal amžių įvertinti ūgį ir svorį ir pažymėti atitinkamą kreivę. Jei ūgis yra žemas, reikia endokrinologo konsultacijos, kad būtų galima tiksliau nustatyti žemo ūgio priežastį. Bet pažymėtina, kad dauguma žemaūgių yra sveiki ir tik 5–10 proc. turi kokį nors susirgimą, kurį galime diagnozuoti ir gydyti.

– Tarkim, kreivė yra žemiau negu numatytas vidurkis. Mama ir tėtis neaukšti, tad ko norėti iš vaiko?

– Vis tiek galima įvertinti, kiek centimetrų vaikas paauga per metus: ar atsilikimas nuo apatinės normos ribos didėja, ar auga tolygiai palei apatinę ribą. Tikslinga pagal kairės plaštakos rentgenogramą nustatyti kaulų amžių ir kaip kaulai vystosi, atlikti ir bendrus tyrimus, bendrą kraujo, šlapimo tyrimą, nepraleisti kažkokių lėtinių ligų, kurios gali sutrikdyti augimą.  

– Kada reikėtų susirūpinti, kad vaikas per mažai užauga?

– Normaliai vaikai iki lytinio brendimo auga ne mažiau kaip 5 cm per metus. Jei auga mažiau nei 5 cm per metus, didelė tikimybė, kad ūgis atsiliks labiau nuo apatinės normos ribos. Lytinio brendimo metu, mergaitėms nuo 11–12 metų, berniukams nuo 13–14 metų, augimas pagreitėja. Tada tų 5 cm nebeužtenka, nes vyksta vadinamasis augimo šuolis – tuo metu paaugama 8–9 cm per metus. Augimo greitį reikia vertinti atsižvelgiant į lytinio brendimo stadiją, amžių, lytį.

Pirmais gyvenimo metais augimo greitis pats didžiausias – apie 25–27 cm. Antrais gyvenimo metais – apie 12–13 cm. Trečiais – jau tik apie 10 cm. Maždaug nuo 4–5 metų nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis – 5,5–6 cm per metus. 5 cm – apatinė normos riba iki lytinio brendimo pradžios, maždaug iki 12 metų.

Kartais brendimas gali prasidėti vėliau, ypač berniukams. Dažnai turime konstitucinį augimo ir kartu brendimo atsilikimą, kuris neretai nustatomas maždaug 14 metų amžiaus. Kartais tokiu atveju tenka gydyti testosteronu, kuris pastimuliuoja lytinį brendimą, todėl kartu šokteli ir ūgis. Taip pat suteikiame psichologinę pagalbą, nes vaikinai, kurių brendimas vėluoja, turi nemažai psichologinių problemų.

– Jei vis dėlto nustatoma, kad vaikas auga nepakankamai, kaip jam padedama?

– Nedidelė dalis žemaūgių pacientų, kurie paauga mažiau negu 5 cm per metus, turi riziką sirgti vadinamuoju augimo hormono trūkumu. Vienas iš 5–10 žemaūgių pacientų turi augimo hormono trūkumą – hipofizės nepakankamumą. Kai diagnozuojame nepakankamą augimo hormono sekreciją, gydome pačiu augimo hormonu – kiekvieną vakarą suleidžiamos injekcijos, ir pacientas efektyviai paauga ir pasiekia normalų ūgį. Tačiau didžioji dalis pacientų yra sveiki žemaūgiai (pavyzdžiui, jų tėvai ar giminaičiai yra žemi) ir jų gydyti nereikia. Mes tai vadiname idiopatiniu žemaūgiu.

– Koks turi būti ūgis, kad Jūs sakytumėte, jog reikia patyrinėti ir pabandyti padėti užaugti?

– Galvojama, kad augimo hormonas lemia apie 20–30 cm galutinio ūgio. Vyro vidutinis ūgis yra 180 cm, o esant augimo hormono trūkumui galutinis ūgis galėtų būti 155–160 cm. Mergaičių vidutinis ūgis yra apie 167 cm, tai suaugusios jaunos moters būtų apie 140 cm.

– Iki kokio amžiaus dar galima padėti paaugti?

– Sveikam žmogui padėti paaugti negalime. Mes galime tik nustatyti ligą, tam tikrą diagnozę, jei tokia yra, ir tada gydyti. Dauguma žemaūgių yra visiškai sveiki žmonės. Jei mergaitės lytinis brendimas ankstesnis (jis gali prasidėti ir 8–9 metų, kas šiandien telpa į normos ribas), tai jos augimo procesas šiek tiek sutrumpėja, ir ji auga iki 13–14 metų, nors turėtų augti iki 15–16. Galutinis ūgis gali būti truputį mažesnis, bet jis vis tiek telpa į apatines normos ribas (suaugusios moters ūgis – 155–156 cm). Taigi toks ūgis laikomas normaliu ir mes sveikoms mergaitėms, kurios nori būti aukštesnės tam, kad taptų manekenėmis, tikrai negalime padėti.

– Ar būna taip, kad tėveliai atsiveda vaiką ir prašo padėti dar ūgtelėti, o Jūs matote, kad vaikas sveikas ir guvus, tik kiek mažesnis?

– Kasdien tokių matome. Ir tai normalu, jei žmogus nori būti didesnis. Net yra pastebėta, kad aukštesni žmonės lengviau padaro karjerą. Jei matome, kad vaiko ūgis pagal augimo kreives yra normalus, kad jis neserga jokiomis ligomis, nėra įtarimo dėl augimo hormono trūkumo, vėluojančio brendimo sindromų, tam tikrų retų ar lėtinių ligų, mes tik pakonsultuojame, pasakome, kad vaikas sveikas, ir negydome bei neatliekame papildomų tyrimų. Lietuvoje per metus mes gydome tik 20–30 vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą (tai tikrai nedaug). O konsultuojame šimtus.

– O padėtų nors keletą centimetrų ūgtelėti kabėjimas ant skersinio?

– Kabojimas ant skersinio įtakos augimui gali šiek tiek turėti, bet nedaug. Kai kurios sporto šakos (krepšinis, tinklinis, plaukimas) irgi gali pridėti keletą centimetrų, nors tai moksliniais tyrimais ir nėra aiškiai įrodyta. Bet mes matome tendenciją, jei vienas iš brolių ar seserų žaidžia krepšinį, jis paauga daugiau.

Beje, sporto šakų, kurios gali sutrikdyti normalų berniukų augimą, nėra, tačiau mergaičių, pasirinkusių sportinę gimnastiką, meninę gimnastiką, baletą, ilgų nuotolių bėgimą ir sportuojančių daugiau nei 20 val. per savaitę (daugiau nei 3 val. per dieną), augimas gali sutrikti.  Šios merginos gauna didelį fizinį krūvį, kartais kartu derinama ir mityba, nes jos negali turėti didesnio svorio, todėl joms šiek tiek vėluoja lytinis brendimas (yra ir toks terminas sportinė amenorėja, kai dėl fizinio krūvio išnyksta mėnesinės). Sumažinus fizinį krūvį ar gavus traumą, prasideda brendimas, greitas augimas, o susigrąžinus didelį fizinį krūvį vėl regresuoja antriniai lytiniai požymiai. Tačiau mėgėjiškas sportavimas kiekvienam rekomenduotinas ir įtakos tikrai neturi.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close