captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Veryga: saugus kiekis alkoholio tėra keli jo lašai

Saugus alkoholio kiekis yra toks mažas, kad, kai žmonės sužino, koks jis, dažniausiai nutaria, jog išvis neverta vartoti. Taip teigia gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga. Pasak jo, pavyzdžiui, bokale alaus yra daugiau nei 25 g gryno alkoholio, o tai jau viršija saugaus alkoholio kiekio normas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

„Lietuvos vyrams yra įprasta vakare išgerti ne vieną bokalą alaus, o kokius 3–4 ir sakyti, kad aš negeriu, o tik atsigeriu. Tai tikrai daro žalą sveikatai“, – tikina A. Veryga.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad alaus reklama yra kuriama, siejant šį alkoholinį gėrimą su vyriškumu. „Lietuvoje jis susietas su krepšiniu ir kitokiais įdomiais dalykais, kurie veikia paauglius. Jiems atrodo, kad, jei gersi, būsi vyriškas, rimtas, į tave rimtai žiūrės ir pan. Bet problemų vartojimas nesprendžia, o tik jas kuria“, – interviu LRT RADIJUI pabrėžia specialistas.

– Teko girdėti, kad Jūs esate šių laikų Motiejus Valančius. Ką pats manote apie tokį statusą? Koks Jūsų asmeninis santykis su alkoholiu? Kada paskutinį kartą kilnojote taurelę?

– Teko girdėti šį epitetą. Įdomu girdėti, kai žmonės jį priskiria man. Tikrai savęs taip nesureikšminčiau. Tiesiog esu tas, kuriam ši tema yra įdomi keliais aspektais.

Pirmiausia esu gydytojas, kuriam tenka dirbti su tais žmonėmis, kurie turi priklausomybių. Esu ir dėstytojas, ir mokslininkas, kuris šia tema domisi moksliškai. Natūralu, kad vėliau pradedi galvoti, kaip galima pakeisti ne vieno sėdinčiojo prieš tave gyvenimą, bet ir padaryti įtaką didesnei žmonių grupei.

Mano santykis su alkoholiu dabar jau yra joks: kokie šešeri–septyneri metai, kai aš nevartojau jokio alkoholinio gėrimo. Žinau, kad yra žmonių, kurie galvoja, kad aš turėjau problemų su alkoholio vartojimu, todėl turėjau nutraukti tą vartojimą, o dabar visus mokinu, kaip reikia gyventi. Neturėjau aš problemų su alkoholio vartojimu.

Aš tą padariau sąmoningai, tai buvo mano sprendimas. Norėjau pažiūrėti, ar tikrai yra taip blogai gyventi, kaip sakoma, negėrus: neturi ką veikti, negali atsipalaiduoti, nesilinksmini ir t. t. Kitas mano motyvas buvo augantys mano vaikai. Aš norėjau parodyti pavyzdį. Tų pavyzdžių nėra taip daug. Ir sau parodyti norėjau, kad negeriant gyvenimas yra normalus.

Sekasi man visai neblogai, nejaučiu, kad esu kažką praradęs, nors buvau labai tipiškas lietuvis, kuris pakankamai anksti pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tikrai nebūdamas pilnametis. Turėjau visas galimybes susilaukt rimtų problemų.

– Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje pagal alkoholio vartojimo kiekį esame treti. Daugiausia alkoholio suvartojama Baltarusijoje, kiek mažiau Moldovoje, mes – treti. Lenkiame net ir Rusiją, kuri mūsų sąmonėje dažnai asocijuojama su dideliais alkoholio suvartojimo kiekiais. Prieš dešimtmetį nebuvome net dešimtuke, o dabar – treti. Kaip Jums atrodo, kodėl? Kas pasikeitė?

– Yra labai įvairių pasvarstymų, kodėl taip atsitiko, kad iškopėme į problematiškiausių šalių viršų. Sakoma, kad esame traumuoti visos sovietinės okupacijos, kad turime psichologinių problemų, dėl kurių geriame: daug žmonių be darbo, apleistų ir pan. Tai, matyt, yra tik nedidelė to paaiškinimo dalis. Matyt, yra ryšys tarp psichologinio traumavimo ir mūsų socialinių problemų, bet tai nepaaiškina alkoholio vartojimo, nes yra šalių, kurios ne mažiau traumuotos už Lietuvą ir ne mažiau patyrę problemų bei represijų už mus, bet tiek negeria, nesižudo.

A. Veryga. G. Dabašinsko (BFL) nuotr.

Kai žmonės turi pačių įvairiausių problemų: socialinių, politinių ir t. t., paprastai analizuojamos sąlygos. Kokios sąlygos tiems žmonėms įsigyti alkoholio, jį pirkti ir gerti? Atsimenu pamąstymus, kai Lietuvoje buvo paskutinė ekonominė krizė. Buvo politikų, kurie sakė, kad reikia piginti alkoholinius gėrimus, nes žmonės nebeįperka, nenormaliai aukšta jų kaina. Man pasirodė labai įdomus žmonių supratimas, kaip reikia spręsti problemas. Panašu, kad dalis politikų galvoja, kad, kai tau sunku, reikia sudaryti sąlygas gerti. Bėda ta, kad, jeigu tikrai tai padaroma, žmonės prasigeria greičiau, o tada jas spręsti pasidaro dar sunkiau. Gėrimas pats pagimdo daug problemų.

Lietuva prieš daugiau nei dešimtmetį nebuvo išskirtinė valstybė dėl alkoholio vartojimo. Ypač vaikai, moterys gėrė nedaug. Vyrai gerdavo daug, tai buvo klasikinė, įprastinė problema. Kas atsitiko prieš tuos gerus 15 metų? Valstybė sudarė visas sąlygas šiam verslui labai intensyviai plėstis. Buvo paleista labai intensyvi reklama, sukurtos naujos gėrimų grupės, patrauklios vaikams ir moterims, kurių anksčiau praktiškai nebuvo. Buvo paleista prekyba naktį, gėrimai patapo gana pigūs, pritaikytos netgi akcizų lengvatos ir pan. Buvo pirmoji banga, kai pradėjo tragiškai augti vaikų, vartojančių alkoholį, kiekis.

Moterų vartojimas – išaugęs du kartus. Vaikų apsinuodijimo skaičiai augo 17 kartų per šešerius metus. Tikrai darėsi blogai, bet tam buvo ir priežastys. Nesutikčiau su tais, kurie sako, kad žmonės geria iš blogo gyvenimo. Labiausiai lietuviai gėrė 2007 metais, kai buvo ekonominis pakilimo pikas. Jie turėjo už ką gerti, ir tuomet buvo labiausiai geriama.

Daugelis pasakytų, kad išgeria saikingai. Ką manote apie gana paplitusį pasiskirstymą tarp saikingai ir nesaikingai geriančių? Kur čia riba? Ar, tarkime, taurę vyno per vakarienę išgeriantiems, Jūsų požiūriu, gresia tapti alkoholikais? Ar galima juos tokiais vadinti?

– Alkoholikais jų vadinti negalima, bet yra neaišku, ar jie nėra alkoholikai. Kiekvieną žmogų tokiu atveju reikėtų vertinti atskirai. Mažų mažiausiai tie žmonės rizikuoja tapti alkoholikais. Negali užsimušt su automobiliu, jeigu su juo nevažinėji. Taip pat yra ir su priklausomybe nuo alkoholio: jei negeri, neturi galimybės tapti priklausomam, jei geri, ta galimybė atsiranda. Dauguma žmonių pradeda nuo vyno taurės, bokalo ar kitokio gėrimo. Absoliuti dauguma pradeda nuo nedidelio kiekio, nes daug iš pradžių ir neišgersi, tolerancija yra maža. Žmogus apsinuodija, ir tik vėliau tie kiekiai pradeda augti.

Kalbant apie saiką ir nepavojingumą, sakyčiau, kad per paskutinius penkerius metus net ir mokslo srityje labai daug kas pasikeitė supratimo prasme. Anksčiau buvo įprasta sakyti, kad vyras neturėtų viršyti 20 g gryno alkoholio per parą, moteris – 10 g. Galima tai apsiskaičiuoti, nes ant pakuotės yra nurodyta, kiek yra gryno alkoholio. Tai buvo labai plačiai komunikuojama. Buvo sakoma, kad, jei neviršiji tiek ar tiek, tai yra daugiau ar mažiau saugu. Būdavo sakoma, kad tai mažina širdies kraujagyslių ligų riziką.

Mums kaip tik parašė LRT RADIJO klausytojas Ruslanas: ,,Kokia alkoholio dozė yra nekenksminga vidutinio ūgio, svorio ir amžiaus vyrui, kalbant apie alų? Ar tiesa, kad alkoholį sveika vartoti mažomis dozėmis? Suskystina kraują ir pan. Kalbama, kad ir besilaukiančioms moterims rekomenduojama 50 g.“

– Kaip ir minėjau, mokslas labai pakeitė savo požiūrį į alkoholio kiekius. Dabar atsiranda daugiau studijų, kurios genetiniu lygiu tyrinėja žmones. Pasirodo, kad širdies kraujagyslių apsaugantis efektas yra nesusijęs su alkoholio vartojimu. Žmonėms, kurie turi genetinį paveldėjimą, tas pats genas koduoja keletą dalykų. Mažesnė tikimybė tapti priklausomam nuo alkoholio, turėti mažesnį kraujospūdį, mažesnį riebalų kiekį kraujyje – tai genetiškai eina kartu kaip sukibę dalykai.

Buitiškai paaiškinant, ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kraujagyslių ligų nėra priežastinis, jis yra koreliacinis. Paaiškinimas: įsivaizduokite, kad yra priežastiniai ryšiai. Jei kažką vieną pakeičiate, tai kitas pasikeičia taip pat. Tarkime, jūsų nosies ilgis ir kojos dydis yra susiję dalykai, koreliuoja, tarp jų yra ryšys. Tai, jei nupjauna nosį ir sutrumpėja koja, ryšys yra priežastinis. Bet, jei nupjovus nosį, koja nesutrumpėja, ryšys nėra priežastinis, nors jis ir yra. Taigi alkoholio vartojimas ir širdies kraujagyslių ligos nėra priežastinis ryšys. Yra atvirkščiai – dideli kiekiai didina šių ligų riziką.

Lietuvoje, Kaune, yra daryti tyrimai žmonėms, mirusiems po infarkto. Buvo imti kraujo tyrimai, kurie parodė, kad 50 proc. tų žmonių, kurie Kaune mirė nuo infarkto arba insulto, mirties metu buvo neblaivūs. Nemaža dalis tų žmonių buvo girti iki komos. Greičiausiai jie net ne nuo infarkto numirė, o apsinuodijo alkoholiniais gėrimais.

Žiūrint ir genetiškai, ir toksikologiškai, saugūs alkoholio kiekiai yra labai maži. Iš esmės jie medicinoje yra naudojami kaip lašeliai. Vaistinėse yra tirpdomas alkoholis ir vaistažolės, gaminamos tinktūros. Bet jie ir vartojami lašais, o ne buteliais, stiklinėmis ar kitais dideliais kiekiais. Yra saugus kiekis alkoholio, tačiau jis yra toks mažas, kad, kai vyrams pasakai, koks jis, jie taria, jog neverta net pradėti vartoti, nes tai iš tiesų yra lašai. Bokalas alaus jau yra labai daug. Viename jame yra daugiau nei 25 g gryno alkoholio, kuris viršija normas. Lietuvos vyrams yra įprasta vakare išgerti ne vieną bokalą alaus, o kokius 3–4 ir sakyti, kad aš negeriu, o tik atsigeriu. Tai tikrai daro žalą sveikatai.

Tai, ką jūs minėjote apie nėščiąsias, yra didžiulė tragedija, nes vieno dalyko mes nežinojome. Pasirodo, ir labai nedideli alkoholio kiekiai, išgerti nėštumo metu, jau gali sąlygoti pažeidimus sveikatai. Amerikiečiai ir kanadiečiai turi labai daug tyrimų, susijusių su šia rizika. Bėda ta, kad moteris nežino, jog laukiasi, visiškai netyčia pavartojo alkoholinių gėrimų, o poveikis ir žala, kuri yra padaroma, vėliau yra neatitaisoma. Nekalbu apie tuos gydytojus, kurie patys patarinėja nėščiosioms vartoti alkoholinius gėrimus, kas neturi jokio moksliško pagrindimo ir atkeliavo iš tų laikų, kai, neturint galimybės nutraukti priešlaikinio gimdymo, nėščiosioms į veną buvo lašinamas alkoholis. Nėščioji kelias valandas buvo laikoma vidutinės girtumo būsenos, kad būtų nutraukta gimdymo veikla, sumažintas skausmas. Bet taip buvo apie 70–80-uosius ir, kiek žinau, Lietuvoje net nebuvo daroma. Tos pasakos, kad alkoholis gali atpalaiduoti gimdos raumenis, yra pasakos. Gėda, kad gydytojai toliau jas seka.

 – Ar neatrodo keista, kad išgerdami linkime vieni kitiems sveikatos? Tarsi alkoholis būtų mums į sveikatą.

– Keista, bet, matyt, tam yra istorinių priežasčių. Gal buvo laikas, kai tai siejosi su sveikata. Buvo Europoje laikmetis, kai žmonės mirdavo nuo epidemijų: šiltinės, dizenterijos ir kitų, kai vanduo buvo užterštas ir užkrėstas miestuose. Be vyno ir alaus, daugiau nebuvo, ką gert, nes rizikuodavai apsikrėsti liga ir numirti. Gal tuomet kilo tas pasakymas, nes jokio kito logiško paaiškinimo nesugalvoju.

Šiandien yra visiškai nediskutuotinai patvirtinta tyrimų ir mokslinių darbų, kad cetilas, esantis alkoholyje, yra vėžį sukelianti medžiaga. Yra įrodyta, kad jis sukelia apsigimimus žmogui, vaikui. Tai yra klasikinę priklausomybę sukelianti medžiaga, netgi sukelianti baisią fizinę abstinenciją, nutraukiant vartojimą. Tokią medžiagą skirti arba sakyti „Į sveikatą!“ – keista. Tai tas pats, kaip žmogui duoti urano arba plutonio ir sakyti „Į sveikatą!“. Taip, onkologai tą daro, kai spinduliuoja vėžį, bet taip ir būna tada, kai reikia užmušti kažką, dėl ko žmogus nebeišgyventų. Šiuo atveju yra sunku įsivaizduoti, ką reikėtų užmušti.

– Pakalbėkime apie alkoholinių gėrimų vartojimo priežastis. Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologai atliko tyrimą apie alkoholio vartojimo žalą. Padaryta išvada, kad alkoholis geriamas nesaikingai dėl psichologinių priežasčių. Išgėrus labiau pasitikima savimi, jaučiamasi drąsiau, spontaniškiau, seksualiau. Taip pat geriama, nes patinka lankytis baruose, kavinėse arba iš nuobodulio. 90 proc. alkoholį vartoja, nes buvo priežastis švęsti. Kaip Jums atrodo, ar ta pati priemonė alkoholis tiktų tokioms skirtingoms būsenoms?

– Labai stebėtis nereikėtų, nes kiekvienai iš tų sričių alkoholis ne iš karto tampa reikalingas. Mes šiuos dalykus sužinome augdami, stebėdami tėvus, kaimynus, aplinkinius. Pamatome, kad yra geriama, kai linksma, kai liūdna… Aš juokauju, kad yra kelios priežastys gerti: kai gerai, kai blogai, kai nusipirkai, kai pardavei, kai pasisekė, kai nepasisekė ir t. t. Kai nori gerti, visada rasi progą. Tai nepaaiškina, kodėl žmonės tą daro, nes viskas gali tapti proga ir pretekstu gerti.

O kad kartais tai tampa psichologinių problemų sprendimo būdu, tai ne tiek pats alkoholis padeda jas spręsti, kiek žmogui reikia bendros veiklos: reikia daryti kartu, kad sumažėtų socialinė trintis. Žmonėms yra sunku. Na, kitiems yra lengviau. Mes esame ekstravertai, mėgstame plepėti ir užmegzti pažintį. Kiti žmonės yra ne tokie drąsūs, jiems sudėtingiau tai padaryti. Alkoholis, o kartais ir cigaretės yra vadinami „socialiniais lubrikantais“. Jie tarytum nuima trintį tarp žmonių, tai darant, tuo užsiimant bendrai, žmonėms yra lengviau pradėti kalbą, bendrauti. Tačiau įdomu yra ir tai, kad žmonės, kurie negeria ir nerūko, nepatiria jokių problemų, nes jie užsiima kažkuo kitu. Jie nueina išgerti arbatos, kavos. Jie kartu kažką daro ir jiems labai gerai sekasi, jie nepatiria jokių rizikų. Tai yra daugiau išsigalvojimas, kurį patys gamintojai labai stengiasi sustiprinti, naudodamiesi stereotipais.

Alaus reklama yra kuriama, siejant alų su vyriškumu. Lietuvoje jis susietas su krepšiniu ir kitokiais įdomiais dalykais, kurie veikia paauglius. Jiems atrodo, kad, jei gersi, būsi vyriškas, rimtas, į tave rimtai žiūrės ir pan. Bet problemų vartojimas nesprendžia, o tik jas kuria. Ir jei žmonės objektyviai pasižiūrėtų, ar išsisprendė nors viena problema geriant, pamatytų, kad ne, jų tik atsiranda.

– LRT RADIJO klausytoja Margarita rašo, kad nei nėštumo, nei kūdikio maitinimo metu nevartojo nė lašo alkoholio ir net vaistai, kurie buvo skiriami, buvo be alkoholio, tačiau turi sūnų alkoholiką. Ar galėtumėte pakomentuoti, kodėl taip nutinka?

– Tą, ką aš minėjau apie alkoholio vartojimą nėštumo metu, nebūtinai susiję su alkoholizmu. Tam vaikui ateityje būna kitos problemos: elgesio problemos, vaikas nesugeba adaptuotis ir t. t. O alkoholikais galime tapti visi, nepriklausomai nuo to, ar mama gėrė ar negėrė prieš, per ar po nėštumo. Tai nesusiję dalykai. Greičiausiai vaikas tapo alkoholiku ne dėl to, kad mama gėrė ar negėrė.

Yra du dalykai. Yra genetinis fondas, kurį paveldime. Tai yra kaip ruletė. Kai pradedi gerti, nežinai, ar esi paveldėjęs tokį genetinį profilį, kai yra didelė tikimybė tapti priklausomam ir greitai prasigerti, ar ne. Sužinoti tai yra tik vienas būdas – pradėti gerti. Vieni prasigeria, kiti – ne. Jei nenorite prasigerti, yra vienintelis kelias – tiesiog negerti.

– Į studiją paskambinęs LRT RADIJO klausytojas piktinasi, kad į Lietuvą atvažiuoja turistai, kurie geria dieną naktį, o paskui visa tai nurašoma lietuviams, esą mes tiek išgeriame. Ką jam atsakytumėte?

– Tokia teorinė galimybė yra. Bet, jei taip būtų, lietuviai nemirtų nuo kepenų cirozių, širdies ligų ir pan., […] lietuviai būtų labai sveiki. Deja, taip nėra. Mes mirštame, vadinasi, mes ir išgeriame. Žinoma, yra užsieniečių, bet ir lietuviai važiuoja į kitas pasaulio šalis ilsėtis, kur išgeria. Tai įskaičiuojama į kitos valstybės sąskaitą, taigi šie skaičiai išsilygina.

 – Iš kelių skambučių suprantame, kad bandoma pateisinti alkoholio vartojimą, statistiką norima paneigti, esą nėra viskas taip blogai. Ką tai rodo?

– Aš negaliu pykti ir kritikuoti žmonių, kurie sprendžia paprastai iš pavyzdžių, esančių aplinkui. Kiekvienas iš mūsų bendraujame su tam tikra žmonių grupe ir susidarome vienokį ar kitokį įspūdį.

Mes bandėme apskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra neapskaityto alkoholio. Neapskaityto – tai tokio, kokį žmonės patys pasigamina, atsiveža iš kitų šalių legaliai ar nelegaliai. Tai yra maždaug 6 proc. Mes išgeriam labai daug legalaus alkoholio. Nelegalus, atsivežtas alkoholis sudaro labai nedidelę  dalį.

Jei pažįstate žmogų, kuris gėrė ir gyveno ilgai, tai yra išimtis, o ne taisyklė. Yra visokių žmonių. Yra tokių, kurie rūko ir pragyvena 90 metų. Yra tokių, kurie geria ir pragyvena panašiai. Bet aš visą laiką sakau – nuikite į lietuviškas kapines, praleiskite ten gerą pusvalandį ir pamatysite, kokio amžiaus žmonės ten palaidoti, kokio amžiaus vyrai dažniausiai miršta Lietuvoje. Gal bus aiškiau be mokslininkų, kaip iš tikrųjų yra su mumis.

[…] Kalbant apie vyrus, yra psichologinė problema, nes daugelį vyrų sugadiname nuo pat mažens. Vyrams neleidžiame rodyti emocijų, liepiame neverkti ir sakome, kad vyras turi būti vyras, jis turi būti tvirtas, visais pasirūpinti ir pan. Bet vyrai irgi yra žmonės. Jeigu Dievas davė ašaras, vadinasi, jos yra kažkam reikalingos. Galiausiai vyrai nesugeba tų emocijų parodyti neprisigerdami, nesugeba iškrauti savęs, nors moka tol, kol jų nesugadiname.

Mes ir anksčiau kalbėjome, sakėte, kad yra žmonių, kuriems reikia išgerti, kad atsipalaiduotų, pailsėtų. Kai žmonės man taip sako, aš visada klausiu – kaip jūs pragyvenote iki to momento, kai pradėjote gerti? Neturėjote draugų, neidavote į kiemą pažaisti, nebendraudavote ir niekada nebuvote atsipalaidavęs? Jie sako – tai tada viskas buvo gerai, o dabar negėrus jau negerai. Tai yra iliustracija, kaip žmonės supranta, kas yra priežastis ir kas – pasekmė. Paprastai alkoholis yra ne pasekmė, o priežastis daugybės dalykų, sykiu ir šeimos problemų.

Daug man tenka konsultuoti vyrus, kurie yra priklausomi. Blogus šeimos santykius jie dažnai įvardina kaip vartojimo priežastį: žmona ragana, todėl aš geriu. Tai tuomet sakau, jiems – kai išgeriate, žmona pasidaro mažiau ragana, mažiau skraido aplink? Nuo to niekas nepasikeičia. Juk jums pasidaro tik dar blogiau. Žmonės nelabai to supranta ir neranda būdų.

Yra dar viena problema. Kai psichologinių problemų iškyla ir kitokių, baisu eiti pas psichologą, psichiatrą ieškoti pagalbos, pabandyti jas aiškintis. Yra stigma kreiptis į šiuos žmones. Tada ieškome ūkiškų patarimų iš žmonių aplinkui, kurie sako – tai išgerk, atsipalaiduosi, pailsėsi, viskas bus gerai.

Visuomenė tam tikra prasme yra visiškai paradoksali: žmogų į tas problemas įstumia, paskatina, pasiūlo, įpila, pavaišina, bet, jeigu žmogui atsitinka bėda ir jis tampa priklausomas, prasigeria, išmeta jį į užribį ir aiškina jam, kad tu mums toks nereikalingas, nes reikia žmonių, kurie dirba, o ne valkatauja. Tam tikra prasme visuomenė juos tokius ir padaro. Yra daugybė žmonių, kurie gal ir negertų, jei jiems per prievartą nekaišiotų.

Dažniausiai gerti alkoholio paskatina draugai ir giminės nors po vieną stikliuką. Jei atsisakysi, tarsi įžeisi tą, kuris siūlo. Be to, yra pasakymas ar manęs negerbi, kad nepakeli taurelės? Kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose?

– Pirmiausia tai yra nesaugumo iliustracija. Aš sakau – isivaizduokite, kad susitarėte penkiese eiti vogti. Vienas staiga persigalvoja, tai tie likę keturi greičiausiai neis vogti, nes bijos, kad šitas gali įskųsti. Didžioji dauguma suaugusių žmonių žino, apie ką mes kalbame. Žino, kad tai yra pavojinga. Jeigu kas nors to nedaro, tai jis yra savotiškas priekaištas, kuris sukelia psichologinį diskomfortą. Jei sugebi jį įkalbinti ir jei visi tą daro, žmonės sako – visi vagys, visi politikai chuliganai. Taip nėra, bet žmonės spaudžia, ieškodami būtent saugumo sau.

Jei norite šio spaudimo išvengti, turite pasimokyti pasakyti, kad jūs nenorite gerti. Gal skamba keistai, bet žmonės labai įdomiai tą sako –  nežinau, gal šiandien truputį nenoriu, gal ne visai... Tai šeimininkai priima kaip prašymą pasistengti juos labiau įtikinti. Jei jūs nenorite gerti, tai taip ir pasakykite – ačiū, aš negeriu. Paprastai žmonėms daugiau klausimų nekyla.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close