captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienos šalys pabėgėlius veja su policija, kitos pasitinka su sumuštiniais

Vengrija sugeria daugiausia pabėgėlių, atvykstančių iš Sirijos ir kitų šalių, nes jų kelyje tai pirmoji Šengeno zonos narė, taigi padėtis čia kritinė, sako LRT RADIJO bendradarbė Vengrijoje Vija Pakalkaitė. „Manoma, kad, jei nebus atsako iš Europos Sąjungos šalių, Vengrijai tikrai labai prastai baigsis, nes pabėgėlių stovyklose šiuo metu yra apie 4,5 tūkst. vietų, o rugpjūčio pradžioje sieną su Serbija kirto 110 tūkst. pabėgėlių [...]. Taigi jiems tuoj pradės trūkti vandens ir maisto“, – kalba V. Pakalkaitė.
AFP/Scanix nuotr.
AFP/Scanix nuotr.

Vengrija sugeria daugiausia pabėgėlių, atvykstančių iš Sirijos ir kitų šalių, nes jų kelyje tai pirmoji Šengeno zonos narė, taigi padėtis čia kritinė, sako LRT RADIJO bendradarbė Vengrijoje Vija Pakalkaitė. „Manoma, kad, jei nebus atsako iš Europos Sąjungos šalių, Vengrijai tikrai labai prastai baigsis, nes pabėgėlių stovyklose šiuo metu yra apie 4,5 tūkst. vietų, o rugpjūčio pradžioje sieną su Serbija kirto 110 tūkst. pabėgėlių [...]. Taigi jiems tuoj pradės trūkti vandens ir maisto“, – kalba V. Pakalkaitė.

Serbijoje gyvenančios Aurelijos Botyriūtės žodžiais, čia požiūris į migrantus kitoks nei daugelyje Europos šalių: „Pabėgėliai dažniausiai atvyksta išvyti iš Graikijos ir Makedonijos, kur negauna nei registracijos, nei leidimo, nei medicininės pagalbos. Serbijos spaudoje netgi rašoma, kad iš Graikijos ir Makedonijos pabėgėliai išvejami su policija, o Serbijoje pasitinkami su sumuštiniais [...]. Juos dažnai, kaip minėjau, priima ir šeimos, nes pabėgėlių tema jiems artima ir skausminga.“

Gabentojai specialiai keliones daro nesaugias

Vengrija pirmadienį sulaukė rekordinio migrantų antplūdžio – sieną su Serbija kirto daugiau negu 2 tūkst. pabėgėlių. Antradienį pranešta, kad Austrija pasienyje su Vengrija ir Italija ketina dislokuoti apie 500 karių, kurie padėtų spręsti į šalį plūstančių migrantų krizę. O Vokietijos policija pranešė, kad Berlyno prieigose supleškėjo pastatas, kuriame planuota įrengti pabėgėlių centrą. Vokietija šiais metais planuoja priimti 800 tūkst. prieglobsčio prašančių asmenų, tačiau toks staigus pabėgėlių antplūdis pakurstė nusistatymą prieš migrantus.

Europos Sąjungos migracijos ir vidaus reikalų komisaras teigia, kad tai itin opi ir sudėtinga Europos problema, todėl pažadėjo kovoti su nelegalų įvežėjais. Taip pat Dimitris Avramopoulos pareiškė, kad tie, kurie atvyko į ES dėl ekonominių sumetimų, bus sugražinti atgal.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė sako, kad situacija yra beprecedentė – vien Viduržemio jūra Italijos, Graikijos ir Maltos krantus truputėlį daugiau nei per šešis mėnesius pasiekė apie 267 tūkst. migrantų (Italiją – apie 100 tūkst., Graikiją – apie 160 tūkst.) „Be to, tokių nesaugių kelionių jau senokai nebuvo – mirčių jau dabar yra apie 2,5 tūkst., o mirtys būtent Viduržemio jūroje sudaro per 70 proc. Taigi skaičiai labai dideli, o kelionės ypač nesaugios dėl to, kad čia įsivėlę gabentojai. Jie patys neretai specialiai daro jas nesaugias, kad tos šalys žmones gelbėtų ir pasiimtų“, – kalba A. Sipavičienė.

Jos teigimu, nors šie procesai vyko ir anksčiau, toks šuolis buvo netikėtas, todėl situacija labai sudėtinga, be to, sprendimai ES priimami gana lėtai, nes 28 šalims susitarti labai sunku. Vis dėlto, pastebi A. Sipavičienė, problemą spręsti bandoma ir tai ketinama daryti trimis būdais: „Pirma, tuos, kurie bėga nuo karo ir kurie skęsta, gelbėti reikia ir, matyt, reikia suteikti prieglobstį. Antra, ekonominius migrantus vis dėlto reikia grąžinti, kad tai neskatintų tolesnės migracijos. Ir vienas pagrindinių aspektų – kova su gabentojais. Žinau, kad bus pasitelkiamas ir pasienis, ir karinės pajėgos. Nėra atvirai pasakojama, kaip tai bus daroma, bet tai tikrai turėtų duoti kažkokį rezultatą.“

Vengrijos padėtis kritinė

LRT RADIJO bendradarbė Vengrijoje Vija Pakalkaitė sako, kad Vengrija turbūt sugeria daugiausia pabėgėlių, atvykstančių iš Sirijos ir kitų šalių, nes jų kelyje yra pirmoji Šengeno zonos narė. „Padėtis tampa kritiška ir plika akimi matoma ir prie sienos, ir pačioje Vengrijos sostinėje Budapešte. Pabėgėliai atvyksta per sieną, ten yra sugaudomi ir registruojami, o tada jiems duodama keletas dienų savarankiškai pasiekti pabėgėlių centrus. Tačiau ne visi keliauja į tuos centrus, todėl jų galima pamatyti gyvenančių parkuose, prie pagrindinių stočių, ypač prie pagrindinės stoties, iš kurios išvyksta traukiniai į Vakarų Europą“, – pasakoja V. Pakalkaitė.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir vyriausybės nutarimas statyti sieną tarp Vengrijos ir Serbijos, anot LRT RADIJO bendradarbės, sulaukė labai daug pasipiktinimo, be to, vengrai nesitiki, kad ji ką nors sustabdys. „Jau beveik baigta statyti laikina siena, kuri nėra tokia aukšta, bet „padabinta“ spygliuota viela. Tačiau pabėgėliai gali ant jos užmesti kokių nors drabužių ir perlipti ar perlįsti“, – pastebi V. Pakalkaitė.

Nors Vengrijos premjeras V. Orbanas garsėja gana neigiama nuomone apie ES ir solidarumą, bet šiuo metu padėtis Vengrijoje tokia kritinė, kad Vengrija be ES solidarumo turbūt neapsieis, pabrėžia pašnekovė. Be to, kai kurie analitikai prisimena 1956 m., kai po sovietų represijų iš Vengrijos į Austriją pabėgo apie 200 tūkst. vengrų ir jiems buvo pastatytos stovyklos, o Raudonasis Kryžius teikė pagalbą.

„Manoma, kad, jei nebus tokio atsako iš ES šalių, Vengrijai tikrai labai prastai baigsis, nes pabėgėlių stovyklose šiuo metu yra apie 4,5 tūkst. vietų, o rugpjūčio pradžioje sieną su Serbija kirto 110 tūkst. pabėgėlių (t. y. apie 4–5 pabėgėliai į vieną vietą). Taigi jiems tuoj pradės trūkti vandens ir maisto“, – sako V. Pakalkaitė.

Serbai pabėgėlius priima ir į savo šeimas

Serbijoje prie Suboticos miestelio, kuris yra pasienyje su Vengrija, gyvenanti lietuvė Aurelija Botyriūtė sako, kad šiuo metu Serbijoje, remiantis žiniasklaidoje pateikiamais duomenimis, yra apie 90 tūkst. registruotų pabėgėlių, apie 500 jų prašo prieglobsčio ir leidimo pasilikti.

„Dažniausiai pabėgėliai įsikuria priėmimo centruose, bet jų yra ir parkuose, autobusų, traukinių stotyse. Kiti apsistoja viešbučiuose, moteliuose. Kai kuriuos netgi priglaudžia serbų šeimos“, – sako pašnekovė.

Nors padėtis šalyje labai sudėtinga (prieš kelias dienas per vieną naktį į Serbiją atvyko 7 tūkst. pabėgėlių), tačiau, sako A. Botyriūtė, neramumų nėra, nes serbai labai tolerantiški: „Pabėgėliai dažniausiai atvyksta išvyti iš Graikijos ir Makedonijos, kur negauna nei registracijos, nei leidimo, nei medicininės pagalbos. Serbijos spaudoje netgi rašoma, kad iš Graikijos ir Makedonijos pabėgėliai išvejami su policija, o Serbijoje pasitinkami su sumuštiniais, nes Serbijoje suteikiama registracija visiems pabėgėliams. Juos dažnai, kaip minėjau, priima ir šeimos, nes pabėgėlių tema jiems artima ir skausminga.“

Vokietijoje išpuolių prieš centrus būna beveik kasdien

LRT RADIJO bendradarbė Vokietijoje Laima Žilaitytė sako, kad pabėgėlių tema yra nuolatinė Vokietijos spaudos žiniasklaidoje ir užgožė netgi Graikijos temą. Tačiau, kiek jų pasiekė Vokietiją, suskaičiuoti sunku, be to, duomenys kinta: „Vienuose laikraščiuose nurodoma, kad vien šiais metais Vokietijoje laukiama apie 800 tūkst. pabėgėlių, kitur, kur paskelbti pusės metų duomenys, galima rasti, kad šalį pasiekė jau apie 250 tūkst. pabėgėlių.“

Anot pašnekovės, išpuolių prieš pabėgėlių centrus šalyje būna beveik kiekvieną dieną, tik dažniau puolami ne žmonės, o atidaromi centrai. „Pabėgėlių centrų nenorima arti gyvenamųjų vietų. Nenorima, kad būtų kažkoks susikaupimo centras. Dažniau sudeginami statomi ar ruošiami atidaryti centrai. Išpuoliai prieš centrus, kur jau gyvena žmonės, yra retesni, bet jie baisesni ir bjauresni“, – pabrėžia ji.

L. Žilaitytė, pati dirbanti su pabėgėliais, teigia, kad dėl išaugusio pabėgėlių skaičiaus darbas sunkus. Ypač dėl to, kad dirbti reikia su karo sugniuždytais ir visko netekusiais žmonėmis. Tačiau, sako ji, reikia manyti, kad tie, kurie pasiekia Europos valstybes, nėra patys skurdžiausi. „Mes negalime tiesiai klausti, kodėl jie pabėgo ir kiek tai kainavo, bet tos žinios pasiekia ir mus. Sakykim, šeima iš Afganistano už kelionę į Belgiją pervežėjams sumokėjo apie 50 tūkst. dolerių. Tai didžiuliai pinigai“, – pastebi ji.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...