captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suabejojo, ar degalų kaina Lietuvoje kinta pagal naftos kainą

Degalų kainos turėtų kisti pagal tai, kaip kinta naftos kaina, tačiau taip nėra. Taip teigia Seimo narys Stasys Brunza. Anot jo, degalinių tinklai piktnaudžiauja naftos kainų svyravimais, todėl naftos produktų kainodarą turėtų prižiūrėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Degalų kainos turėtų kisti pagal tai, kaip kinta naftos kaina, tačiau taip nėra. Taip teigia Seimo narys Stasys Brunza. Anot jo, degalinių tinklai piktnaudžiauja naftos kainų svyravimais, todėl naftos produktų kainodarą turėtų prižiūrėti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

„Tai labai aktualu kiekvienam Lietuvos žmogui. [...] Kažkodėl niekas to nereguliuoja. Ministras pirmininkas sako, kad rinkos ekonomikoje to daryti negalima, bet aš nematau rinkos ekonomikos, matau džiungles. Jeigu norima galvoti apie Lietuvos žmones ir rūpintis jų gerove, tai turėjo būti padaryta seniai“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ tvirtina S. Brunza.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė atkerta, kad kainodarą priklauso nuo kiekvienos bendrovės, o didmeninė naftos kaina sudaro mažiau nei pusę mažmeninės degalų kainos.

S. Brunza: kartais naftos kaina krenta, o degalų – didėja

Anot S. Brunzos, kintanti naftos kaina turėtų nulemti naftos produktų, pavyzdžiui, degalų kainą mažmeninėje rinkoje, tačiau Seimo narys pastebi, kad bent jau Lietuvoje taip vis dėlto nėra – atpigus naftos kainai, degalinės dažnai tikina, kad dar turi parduoti atsargas, kurias pirko brangiau.

„Tai aiškiai matosi, kai išanalizuoji ir palygini naftos ir degalų kainų svyravimus. Matosi, kad naftos kaina gerokai pinga, o didmeninė kaina krenta smarkiai vėliau, nei pradeda kristi naftos produktų kaina. Paanalizavus grafikus, matoma ir dar keistesnių dalykų – didmenininkas naftos kainą mažina, o degalinėse kainos kažkodėl auga“, – tikina S. Brunza.

Jis tvirtina, kad kainos Lietuvoje dažnai yra didesnės nei kitose ES valstybėse. S. Brunza pateikia pavyzdį, kad liepos mėnesį dyzelinio kuro kaina Vokietijoje siekė 1,08–1,10 euro, o Lietuvoje tuo pat metu kaina svyravo apie 1,14 euro. Pašnekovas pabrėžia, kad Vokietijoje degalams taikomas daug didesnis akcizas nei mūsų šalyje.

D. Jokšienė: įtaką degalų kainai daro ne tik naftos kaina

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovės D. Jokšienės tvirtinimu, mažmeninei degalų kainai įtaką daro daug faktorių, o ne vien tik naftos kainos kritimas. Jos teigimu, didmeninė degalų kaina nesudaro nė pusės mažmeninės kainos.

„Taip, naftos kainos ir dolerio kurso svyravimai daro įtaką didmeninei kainai, kuri, žinoma, atsispindi ir mažmeninėje prekyboje. Didmeninė kaina mažmeninėje kainoje sudaro apie 40 proc. Noriu atkreipti dėmesį, kad jau nuo liepos mėnesio, kai didmenos kaina dar nekrito, degalinėse ji jau pradėjo mažėti“, – akcentuoja D. Jokšienė.

Jos teigimu, tai nereiškia, kad bendrovės, mažinusios degalų kainas minėtu laikotarpiu, dirbo nuostolingai. Asociacijos vadovės aiškinimu, kartais kainos mažėti arba didėti pradeda anksčiau, nei to tikisi vartotojai. „Jau liepos mėnesį degalų kainos krito apie 8–9 proc. Dabar jos dar nukrito daugiau kaip 4–5 proc. Kainos ir toliau krenta. Tai atsispindi didmeninėje prekyboje, o didmeninės kainos, be abejo, daro įtaką ir mažmeninėms kainoms“, – sako D. Jokšienė.

Kainą kiekviena bendrovė nustato individualiai

S. Brunza nesutinka su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadove. Anot jo, didmeninė naftos kaina krito kelis kartus dar iki liepos mėnesio, o mažmeninė kaina nesikeitė. „Žinoma, kai vėl prasidėjo triukšmas, teko sumažinti ir mažmenines kainas. Yra nedideli degalinių tinklai, kurių tiekėjai yra tie patys, kaip ir didžiųjų tinklų, bet jų degalų kainos dar lietuviškais, lito, centais buvo net iki 50 centų už litrą mažesnės. Dabar šiuose tinkluose degalai pigesni 10–12 euro centų. Iš ko jie gyvena?“ – klausia S. Brunza.

Pasak D. Jokšienės, nustatant degalų kainas, taikomi bendri kainodaros principai – kiekviena įmonė turi savo kainodarą, politiką ir principus. „Kaip matote, Lietuvoje atskirų degalinių tinklų kainos skiriasi. Tai – natūrali konkurencija“, – tikina D. Jokšienė.

S. Brunza laikosi pozicijos, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų reguliuoti degalų kainodarą, kaip tai daro su šilumos, vandens, elektros ar kitomis kainomis. „Tai labai aktualu kiekvienam Lietuvos žmogui. [...] Kažkodėl niekas to nereguliuoja. Ministras pirmininkas sako, kad rinkos ekonomikoje to daryti negalima, bet aš nematau rinkos ekonomikos, matau džiungles. Jeigu norima galvoti apie Lietuvos žmones ir rūpintis jų gerove, tai turėjo būti padaryta seniai“, – įsitikinęs Seimo narys.

Trečiadienį S. Brunzos iniciatyva rengiama konferencija, kurioje bus diskutuojama, ar degalų kainos Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Europoje kinta proporcingai pagal pingančią naftą. Konferencijoje dalyvaus „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafaras, Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė D. Jokšienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...