captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siekiant išgelbėti kregždes, Afrikoje dovanojamos kiaulės

Lietuvoje – pirmoji rugpjūčio dekada. Diena trumpesnė jau beveik dviem valandomis, tad kai kas gamtoje pasikeitė. Diena gimsta vėliau, merkiasi anksčiau, o visa tai galima pamatyti net mūsų paprastomis akimis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvoje – pirmoji rugpjūčio dekada. Diena trumpesnė jau beveik dviem valandomis, tad kai kas gamtoje pasikeitė. Diena gimsta vėliau, merkiasi anksčiau, o visa tai galima pamatyti net mūsų paprastomis akimis.

Paukščiai tai sužinojo kur kas anksčiau ir puolė rengtis svarbiems savo gyvenimo išbandymams. Tie išbandymai labai įvairūs. Visų pirma tos rūšys, kurios keliaus anksčiausiai, jau atsisveikino su savo vaikais – šie užaugo ir tapo savarankiški. Pasklidusios šeimynos gyvena kas sau, keičia plunksnas, maitinasi.

Vasaros paukščių kelionės gana tolimos – į Afrikos širdį, tad delsti ruošiantis nereikia. Tačiau ne visi vasaros paukščiai skuba.

Šelmeninės kregždutės savo energija ir jaukiu būdu visada – mielas mūsų kaimynas. Jos dar peri, tačiau tai antra ar net trečia jų vada. Šelmeninės kregždės, jeigu jų niekas nenaikintų, ko gero, būtų labai gausios.

Kas gali naikinti šelmenines kregždes ir dėl ko? Juk jų svoris – vos 10 gramų. Tačiau medžioja. Tiksliau – ne medžioja, o gaudo ir naikina ir jas. Ne pas mus, bet Afrikoje, jų žiemavietėse. Apie vieną baisiausią kregždžių naikinimą pranešė vokiečių bei anglų mokslininkai.

Viename pietryčių Nigerijos kaime, kurio apylinkėse žiemoja iš Vakarų Europos atskridusios kregždės (o tai nustatyta pagal žiedavimo duomenis), sužinota apie masinius paukščių naikinimus. Vietos gyventojai jiems trūkstamą baltymų kiekį nuo neatmenamų laikų čia kompensuoja valgydami kregždes. Žinoma, kai nebūna kregždučių, gaudomi ir valgomi ir kiti paukščiai bei žvėrys.

Iš Europos atskridusios šelmeninės kregždės čia nakvoja prieškalnėse, kur temstant sutupia aukštoje žolėje. Mėnesienos naktimis vietinių kaimų gyventojai išsiruošia į jų medžioklę, kuriai naudoja primityvias priemones. Vienintelis šios medžioklės įrankis – namie pagamintais klijais patepta vėduokliška palmės šaka.

Mosuodamas tokiu trijų metrų ilgio lipčiumi, medžiotojas per naktį sugauna keletą dešimčių kregždučių. Žinoma, visos jos nugalabijamos ir keliauja į puodą. Kiekvienais metais tik vienas Abokeno kaimas sugaudavo apie 200 tūkst. kregždžių, o 1995–1998 m. taip sunaikino 800 tūkst.

Aptiktas kregždžių naikinimo atvejis nebuvo atradimas Nigerijos gyventojams. Tai, be abejo, tęsiasi ilgus šimtmečius. Ar galėjo šį masinį naikinimą sustabdyti paprastas draudimas? Ko gero, ne. Todėl pradėtos rinkti lėšos į specialų kregždžių apsaugos fondą, o Anglijos, Vokietijos bei Pasaulio gamtos apsaugos fondo pastangomis organizuota konkreti apsauga.

Vietos gyventojams būtiną baltymų kiekį nutarta kompensuoti kitaip. Abokeno kaime pradėta statyti kiaulidė ir greitai atvežtos už paaukotas lėšas nupirktos kiaulės. Vietos gyventojams kiaulininkystė – nežinoma sritis, tad pradžioje šio ūkininkavimo paslapčių juos mokė iš Europos atvykę žmonės. Dvejiems metams numatyta paramos programa davė neabejotinų rezultatų, nes, be kiaulių auginimo, buvo atliekamas aktyvus aiškinamasis darbas.

Projektas baigėsi. Ar pamirš vietos gyventojai kregždžių medžioklę ir ims verstis kiaulininkyste? Žinoma, kregždėms tai būtų pati geriausia išeitis. O mums? Į mūsų pastoges sugrįžtų vis daugiau sėkmingai peržiemojusių blezdingų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...