captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šimašius: tai nebuvo „Air Lituanicos“ gelbėjimo laiškas

Laiškuose kiekvienas, turintis bent kiek finansinio išsilavinimo, perskaitys, kad su Estijos bendrove nepavyko susitarti, nes atsiremiama į kliūtis. Taip apie ketvirtadienį žurnalisto Edmundo Jakilaičio paviešintus laiškus sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Laiškuose kiekvienas, turintis bent kiek finansinio išsilavinimo, perskaitys, kad su Estijos bendrove nepavyko susitarti, nes atsiremiama į kliūtis. Taip apie ketvirtadienį žurnalisto Edmundo Jakilaičio paviešintus laiškus sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Buvo toks pasiūlymas. Tai nebuvo „Air Lituanicos“ gelbėjimo laiškas. E. Jakilaitis pateikia, kad tas laiškas lyg iš dangaus nukrito R. Šimašiui, bet R Šimašius padėjo į stalčių ir laukė. Buvo atvirkščiai. Reikėjo labai daug padirbėti. Ir aš pats, ir mano komanda labai daug padirbėjo, kad prieitume iki tos stadijos, kai bus pasiektas aiškumas, kur yra kliuviniai“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ teigia meras.

Jo aiškinimu, taip nutiko todėl, kad valstybė nesutiko su estų kompanijos keliamais reikalavimais, tačiau susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas ir E. Jakilaitis atkreipia dėmesį, kad oficialaus kreipimosi į valstybės institucijas niekada ir nebuvo, o buvo tik neformalūs pasikalbėjimai. Anot E. Jakilaičio, žmogus atstovauti Vilniaus miestą į Estiją taip pat buvo siunčiamas neoficialiai.

Laiškų paviešinimas galėjo padaryti žalos estų bendrovei

E. Jakilaitis argumentuoja, kad laiškų paviešinimo motyvai akivaizdūs, tai – įdomi informacija, kuri kelia įdomių klausimų. Žurnalistas pabrėžia nesiimantis spręsti, ar Vilniaus miesto savivaldybės priimti sprendimai buvo geri, ar blogi, tačiau akcentuoja, kad kyla įvairių klusimų: ar buvo tinkamai reaguojama į galimus partnerių pasiūlymus, ar jie buvo tinkamai įvertinti?

„Laiškuose matyti, kad kai kurie atstovai signalizuoja, kad į tuos laiškus neatsakoma dvi savaites ir prašo bent iš mandagumo į juos atsakyti. Tai – klausimai, kuriuos reikėtų atsakyti. Kitas dalykas – yra ne tiek esminių, bet gana svarbių momentų. Pavyzdžiui, kas atstovauja Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miestui derybose su galimais tarptautiniais partneriais? [...] Pasirodo, tai – formaliai jokių įgaliojimų neturintys asmenys, verslo konsultantai, konsultuojantys aukščiausio lygio verslo įmones“, – sako E. Jakilaitis.

Jis nurodo, kad kalbėdamas apie sostinės atstovą omenyje turi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Arūną Šikštą, kuris buvo deleguotas vykti į Estiją ir derėtis su potencialiais „Air Lituanica“ investuotojais.

Savo ruožtu sostinės meras R. Šimašius akcentuoja, kad į prokuratūrą buvo kreiptasi, nes buvo paviešinti laiškai, kurių Estų bendrovė prašė neviešinti. Meras svarsto, kad dėl tokio poelgio galėjo būti padaryta žala privačiam subjektui. Be to, jis prideda, kad jam dar neprisiekus, buvo imtasi veiksmų, siekiant išgelbėti „Air Lituanica“.

„Pirmiausia reikia apsispręsti, tai kuo blogas R. Šimašius? Ar tuo, kad nieko nedarė ir neva neatsakinėjo į laiškus, ar tuo, kad darė per daug, nes kaip tik per daug visur lindo? [...] Tada, kai buvau išrinktas meru ir dar mėnesį negalėjau eiti pareigų, nuo pat pirmos dienos aktyviai ėmiausi rūpintis, kad, jeigu yra įmanoma išgelbėti „Air Lituanica“, tai būtų padaryta. Susitikinėdamas su valdybos pirmininku, direktoriumi, pamačiau, kad bendrovė yra parašiusi laišką Estijos bendrovei su pasiūlymu investuoti ir jau kurį laiką negauna atsakymo“, – aiškina R. Šimašius.

E. Jakilaitis: „Air Lituanica“ – ne vertybė, vertybė – mokesčių mokėtojų pinigai

Mero teigimu, A. Šikštos buvo paprašyta padėti spręsti susidariusią situaciją dėl turimos patirties ir kompetencijos. Jis taip pat akcentuoja, kad gegužės 8 d. gautame laiške yra rašoma, jog abiems derybų pusėms susitarti nepavyko.

„Kiekvienas, kuris turi bent kiek finansinio išsilavinimo, gali paskaityti, kas ten parašyta. Ten yra parašyta, kad nepavyko susitarti, kad atsiremiame į kliūtis, kurių neįmanoma išspręsti, nebent savivaldybė ar Lietuvos Vyriausybė pakeistų poziciją ir padengtų visus susikaupusius nuostolius – 50 mln. litų“, – nurodo R. Šimašius ir prideda, kad iš karto buvo aišku, jog sąlygų Lietuva negalės.

Vilniaus meras priduria, kad estų bendrovė reikalavimo ir kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, subsidijų. „Buvo toks pasiūlymas. Tai nebuvo „Air Lituanicos“ gelbėjimo laiškas. E. Jakilaitis pateikia, kad tas laiškas lyg iš dangaus nukrito R. Šimašiui, bet R Šimašius padėjo į stalčių ir laukė. Buvo atvirkščiai. Reikėjo labai daug padirbėti. Ir aš pats, ir mano komanda labai daug padirbėjo, kad prieitume iki tos stadijos, kai bus pasiektas aiškumas, kur yra kliuviniai“, – akcentuoja meras.

E. Jakilaitis pabrėžia, kad šiuo atveju svarbi yra ne pati oro linijų kompanija, bet mokesčių mokėtojų pinigai. „Klausimas yra ne apie „Air Lituanica“. Ji nėra vertybė. Vertybė visuomenei, mokesčių mokėtojams yra tai, kiek pagarbiai valdžia elgiasi su mokesčių mokėtojų pinigais. Kai kurie ekonomistai, komentuodami socialiniuose tinkluose, teigia, kad įgyvendinus kai kuriuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti estų bendrovės, gal nuostoliai būtų mažesni. Aš nesu tiek įsigilinęs. Mano darbas – klausti klausimų. Tikrai neketinu kažko juodinti ar su kažkuo kariauti“, – tvirtina žurnalistas.

A. Šliūpas: tęsiant derybas, būtų reikėję palaikyti „Air Lituanicos“ veiklą

Susisiekimo viceministras A. Šliūpas, kartu su A. Šikšta vykęs į Estiją, atkreipia dėmesį į tai, kad negalima konstatuoti, jog Vyriausybė kažkada būtų formaliai pasakius, kad negali prisidėti ir neprisidės. Jam antrina ir E. Jakilaitis, kuris teigia, kad oficialiai į Vyriausybę ar kitas valstybės institucijas šiuo klausimu ir nebuvo kreiptasi.

„Kalbų gali būti visokių, bet visų pirma turime formalizuoti, nes kalbame apie valstybę ir mokesčių mokėtojų pinigus, jeigu būtų kažkas finansuojama“, – sako A. Šliūpas. Jis primena, kad šį klausimą dėl „Air Litaunicos“ buvo iškėlęs ankstesnis Vilniaus meras Artūras Zuokas, tačiau tuomet Vyriausybė nurodė sudaryti penkerių metų veiklos ir investicinius planus. „Gavusios šią medžiagą, Susisiekimo, Finansų ministerija ir Ūkio ministerijos išvadas pateiks svarstyti Vyriausybės strateginiam komitetui. Toliau nieko nebuvo. Nei mūsų, nei Vyriausybės, nei ministerijų jokios medžiagos oficialiai pateikta nebuvo“, – nurodo A. Šliūpas.

R. Šimašius tikina, kad galima formaliai rašyti labai daug raštų, tačiau nieko nebus pasiekta. Jo teigimu, Susisiekimo ministerija rodė didelį norą, kad valstybė investuotų į bendrovę, bet nebuvo pasiekta tokio politinio susitarimo.

„Po kiekvienos interakcijos su mylimais investuotojais atlikau visus namų darbus, viską išsiaiškinau. Šioje vietoje visiems tiesiog tenka pripažinti, kad tas planas, kurį siūlė Estijos kompanija (geras ar blogas – net nedrįstu komentuoti), tiesiog nebuvo priimtas nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje“, – tvirtina R. Šimašius.

A. Šliūpo teigimu, reikia atkreipti dėmesį, kad neoficialiai išsakyta valstybės pozicija vis dėlto yra neoficiali. Anot jo, iš pradžių viskas turėjo būti išsiaiškinta derybose su bendrove, o po to kreiptasi į Vyriausybę.

„Tada jau kiltų klausimas – jeigu tinkamas bendradarbiavimo formatas egzistuoja, kiek reikalinga valstybei prie to prisidėti? Tai reikalinga, kad valstybė kažką pasakytų ir formaliai, nes pokalbiai rūmuose vyksta visą laiką. Manau, kad gyvename teisinėje valstybėje ir viskas turi būti galiausiai padaryta oficialiai“, – tvirtina A. Šliūpas.

Jis taip atkreipia dėmesį, kad estų bendrovės pateikti reikalavimai – padengti nuostolius ir prisiimti kitus įsipareigojimus – tebuvo pradiniai ir galėjo būti keičiami, tačiau tam reikėjo laiko. „Tam, kad būtų tęsiamos derybos, kurios tikrai negali pasibaigti per mėnesį ar du, [...] reikia, kad aviakompanija funkcionuotų. Visi sutinkame, kad ji buvo nuostolinga ir ją reikia subsidijuoti, nuolat įdėti pinigų. Vadinasi, yra galimybė, bet taip pat reikia rūpintis, kiek tą galimybę įmanoma kažkuo paversti. Tam, kad tai būtų padaryta, reikia pinigų mėnesiui, dviem, o gal pusei metų ir daugiau“, – atkreipia dėmesį A. Šliūpas.

E. Jakilaitis: meras sako netiesą dėl A. Šikštos

Anot E. Jakilaičio, R. Šimašius sako netiesą, kai tvirtina, kad A. Šikšta į Estija buvo siųstas neoficialiai, nes tuo metu R. Šimašius buvo tik išrinktas meru, bet dar nepradėjęs eiti pareigų. „Norėčiau akcentuoti, kad meras sakė netiesą dėl A. Šikštos delegavimo, nes A. Šikšta grįžo gegužės 7 d. Vilniaus meras jau buvo senokai prisiekęs. Tikrai jokių galimybių siųsti neformalių, neoficialių ar kažkokių draugiškų, privačių vizitų nebuvo. Turėjo važiuoti oficialus asmuo, kalbėti Vilniaus vardu, o ne tiesiog draugas ar partietis“, – pabrėžia E. Jakilaitis.

Pasak R. Šimašiaus toks sprendimas – siųsti A. Šikštą – buvo priimtas dėl tarybos nario kompetencijos ir autoritetingumo. Be to, šis sprendimas buvo suderintas su „Air Lituanicos“ valdybos pirmininku, direktoriumi ir Susisiekimo ministerija.

„Jeigu įsivaizduojate, kad, norint išspręsti kažkokius klausimus, reikia elgtis kaip sovietiniams biurokratams, labai klystate, nes būtent tokius sprendimus „Air Lituanica“ ir priiminėjo kurį laiką. Jie nusiuntė laišką ir laukė, kol jiems atsakys“, – teigia R. Šimašius.

A. Šliūpas priduria ir tai, kad vizito į Estiją nereikėtų vadinti derybomis, nes vizito metu labiau buvo apžiūrima susidariusi padėtis ir galimybės. „Tikrai pritariu, kad nereikia būti visiškais biurokratais, bet dėl vizito, mes tiesiog buvome susitarę su meru, kad reikia nuvažiuoti ir pasišnekėti. To netgi nevadinčiau derybomis. Tai buvo žvalgybos, pasikalbėjimas. Džiaugiuosi, kad A. Šikšta buvo su visa patirtimi. Mes tikrai galėjome identifikuoti, kur yra tie pirminiai sąlyčio taškai ir kokios yra galimybės. Tikrai šioje vietoje manau, viskas buvo padaryta labai teisingai, bet tiesiog yra klausimas, kiek dar įmonė galėjo egzistuoti, nes derybos dar buvo pirminėje stadijoje“, – tvirtina A. Šliūpas.

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis ketvirtadienį paviešino Vilniaus mero R. Šimašiaus elektroninį susirašinėjimą. Jame Estijos įmonės pasiūlymas kaip gaivinti bendrovę „Air Lituanica“. E. Jakilaitis teigia, kad jie atskleidžia sostinės valdžios delsimą pateikti atsakymus Latvijos ir Estijos bendrovėms dėl galimų investicijų į skrydžių bendrovę „Air Lituanica“, kurios veikla nutraukta gegužės mėnesį. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...