captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čekija nepuoselėja šiltų jausmų Graikijai

Jei Graikija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES), tai turėtų tik politines, bet ne ūkines pasekmes, teigia Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų pasekmių eurui, o dėl to įtaka būtų padaryta iš Čekijos kronai. Apie šias ir kitas verslo naujienas praneša LRT Radijo bendradarbis Čekijoje Andrius Kunčina.
Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka. AFP/Scanpix nuotr.
Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka. AFP/Scanpix nuotr.

Jei Graikija pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES), tai turėtų tik politines, bet ne ūkines pasekmes, teigia Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų pasekmių eurui, o dėl to įtaka būtų padaryta iš Čekijos kronai. Apie šias ir kitas verslo naujienas praneša LRT Radijo bendradarbis Čekijoje Andrius Kunčina.

T. Prouza: Graikijos laukia tai, nuo ko bėgo A. Tsipras

Graikų laukia milžiniškas nusivylimas, tvirtina Čekijos valstybės sekretorius Europos klausimais Tomašas Prouza. Jo įsitikinimu, liepos 5-osios referendume dėl sąlygų, kuriomis tarptautiniai skolintojai sutinka toliau finansuoti valstybę, kurios įsiskolinimas siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vyriausybė sąmoningai klausimą suformulavo taip, kad jį būtų galima interpretuoti įvairiai.

T. Prouza pabrėžia, kad mažiausiai 70 proc. graikų būtų vienareikšmiškai balsavę už tai, kad jų šalis liktų euro zonoje, jei klausimas būtų pateiktas būtent taip. Dabar esą rinkėjai atmetė Graikijai užsienio kreditorių keliamas sąlygas, patikėję komunistuojančios populistinės vyriausybės propaganda  ji turėsianti tvirtą užnugarį išsiderėti palankesnius skolos išmokėjimo parametrus ar netgi dalies skolos nurašymą.

Čekijos pareigūno nuomone, nieko panašaus nebus – Graikijos neišvengiamai laukia būtent tai, nuo ko Alexio Tsipro vyriausybė žadėjo ją išvaduoti. Be to, referendumas atskleidė pavojingą Europos regioninės politikos bruožą – pagrindinis referendumo objektas, t. y. pati ES, neturėjo jokios galimybės prasimušti į Graikijos nacionalinę žiniasklaidą ir išdėstyti savo pozicijos, tad rinkėjai liko pasmerkti ideologinėms valdžioje atsidūrusių vietos politikų manipuliacijoms. Tai – itin blogas precedentas ateičiai.

Graikijos pasitraukimas turėtų įtakos ir Čekijos kronai

Čekija, skirtingai nei mažesnė kaimynė Slovakija, euro zonai nepriklauso ir neeiliniame jos narių vadovų suvažiavime Graikijos krizės klausimu nedalyvavo, tačiau liepos 12 d., sekmadienį, Briuselyje į Europos Komisijos (EK) prezidento Donaldo Tusko sukviestą visos ES vadovų susitikimą vyks.

Prahos pozicija – ieškoti aukso vidurio – neva Graikija privalo pradėti apsišluoti savo darže, tačiau tarptautiniai skolintojai negali leisti taupymo politikai uždusinti ūkio augimo. Čekijos politinė scena simpatijų Graikijai stokoja. Čekijos premjeras B. Sobotka mano, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra tikėtina galimybė, bet to pasekmės būtų veikiau politinės, nei ūkinės.

Čekijos vyriausybės vadovas sutinka, kad tai darytų įtaką euro kursui, o šis atsilieptų Čekijos kronai. Šalies finansų ministras Andrėjus Babišas tvirtina, kad ES derėtų pripažinti – Graikijos priėmimas į euro zoną buvo didelė klaida. Dešinė Čekijos opozicija tvirtina, kad pastangos bet kokia kaina išlaikyti Graikiją euro zonoje – absurdiškos.

Ekonominė emigracija aktualija ir kitoms Europos valstybėms

Viena esamos Graikijos krizės pasekmių, kuri, kaip manoma, keliskart išaugtų valstybės bankroto atveju, yra ekonominė emigracija. Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas birželį paskelbtame tyrime paskaičiavo, iš kur ir į kur keliauja daugiausia vadinamųjų „darbo migrantų“, vokišku žargonu vadinamų „gastarbeiterių“, ir kur jie siunčia uždarbį.

Paaiškėjo, kad didžiausias giminėms namo siunčiamų uždarbių šaltinis Europoje yra Rusija, iš kurios į gimtas šalis – daugiausia Vidurio Aziją ir Ukrainą – imigrantai pernai pasiuntė beveik 21 mlrd. dolerių. Taip pat – Vakarų Europa, kur pirmauja Didžioji Britanija su 17 mlrd. dolerių, pasiųstų namo, Vokietija – su 14 mlrd. dolerių, Prancūzija, Italija ir Ispanija – su 10 mlrd. dolerių kiekviena.

Iš viso iš šių valstybių pernai „gastarbeiteriai“ namo pervedė daugiau nei 100 mlrd. dolerių. Trečdalis šios sumos keliavo į Balkanus, Pabaltijį ir Rytų Europos valstybes, iš kurių net 10 – ES narės. Likę du trečdaliai pasiųsti į pusšimtį besivystančių šalių už ES ribų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Kosovas, Albanija ir euro zonos narė Slovakija 90 proc. visų užsienyje uždarbiaujančių tėvynainių parsiųstų lėšų sulaukia iš Vakarų Europos.

Pabaltijo šalys atsidūrė kategorijoje, kur iš Vakarų Europos namo parsiunčiamų uždarbių dalis svyruoja tarp 80–90 proc. Lietuva, sulaukusi beveik 2,5 mlrd. dolerių pernai, pirmauja. Į Estiją tais metais parsiųsta vos 0,5 mlrd. dolerių. Triskart gyventojų skaičiumi už Lietuvą didesnė Čekija priklauso kategorijai šalių, kur emigrantai namo iš Vakarų Europos parsiunčia 50–80 proc. visų tokiu būdu įplaukiančių lėšų. Pernai čia pasiųsta 2,5 mlrd. dolerių. Čekiją smarkiai lenkia daugkart didesnės Ukraina ir Lenkija, sulaukiančios po 7,5 mlrd. dolerių kiekviena.

Pokomunistiniai miestai vis dar netraukia turistų

Tarptautinė bendrovė „MasterCard“ išmatavo kitokio pobūdžio keliautojų srautus – turizmą. Jos tarptautinių maršrutų indeksas aprėpia 132 lankomiausius pasaulio miestus. Ne pirmus metus iš eilės Praha patenka į pirmąjį dvidešimtuką. Tai – vienintelis pokomunistinių valstybių miestas pasaulyje, patenkantis į šį sąrašą. Praha išsaugojo 19 vietą. Jai šįmet prognozuojama sulaukti 5,5 mln. mieste bent kartą pernakvosiančių svečių.

Pagrindinė ilgametė Prahos varžovė Viena Čekijos sostinę lenkia maždaug 40 tūkst. prognozuojamų turistų ir atsidūrė viena pakopa aukščiau – 18-oje vietoje. Nuo Prahos kiek atsilieka Los Anželas, o pasaulyje pirmauja Londonas. Jis sulaukia beveik 19 mln. lankytojų. Antras – Bankokas, trečias – Paryžius. Pastarasis sulaukia 16 mln. svečių.

Vertinant miestus pagal didžiausias turistų išlaidas, taip pat pirmauja Londonas. Per metus jis pelno 2 mlrd. dolerių. Antras – Niujorkas, surenkantis 17 mlrd. dolerių, trečias – Paryžius, kuris iš turistų užsidirba beveik tiek pat. Pagal šį parametrą, Praha į 20-uką nepatenka, o tai patvirtina vietos ir užsienio kritikų argumentą – Čekijos sostinė išlieka pigaus turizmo meka ir vis dar neįstengia iš milžiniško lankytojų srauto pelnytis taip, kaip kai kurie kiti pasaulio miestai magnetai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...