captcha

Jūsų klausimas priimtas

Astronomė paaiškino, kodėl šiandiena bus sekunde ilgesnė

Antradienį para bus pailginta viena sekunde dėl Žemės sukimosi greičio svyravimų, tačiau tai nėra išskirtinis įvykis, nes sekundė pridedama jau 26 kartą nuo 1972 m. Taip teigia Vilniaus universiteto Planetariumo direktorė astronomė Danutė Sperauskienė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Antradienį para bus pailginta viena sekunde dėl Žemės sukimosi greičio svyravimų, tačiau tai nėra išskirtinis įvykis, nes sekundė pridedama jau 26 kartą nuo 1972 m. Taip teigia Vilniaus universiteto Planetariumo direktorė astronomė Danutė Sperauskienė.

Ji aiškina, kad iki 1972 m. visame pasaulyje buvo priimtas pasaulinis laikas. Jis matuojamas, atsižvelgiant į Žemės apsisukimo aplink ašį periodą. Anksčiau, 1884 m., remiantis šiomis žiniomis, buvo įvestas pasaulinis laikas, t. y. nulinio Grinvičo dienovidinio vidutinis Saulės laikas, kuris nustatomas pagal Saulės sukimąsi aplink ašį.

„Problema iškilo 1937 m., kai buvo aptikti Žemės sukimosi greičio svyravimai. Nustatyta, kad Žemės sukimąsi stabdo Mėnulis ir Saulė, sukeldami potvynines trintis – para po truputį ilgėja. Teko ieškoti tikslesnio būdo, kaip matuoti laiką. 1964 m. Tarptautinis matų ir masių komitetas laiko talonu patvirtino vadinamąją atominę sekundę. Tai yra laikas, per kurį cezio izotopo atomai išspinduliuoja beveik 10 mlrd. virpesių. Remiantis šia sekunde praeitame amžiuje, 1972 m., buvo įvestas tarptautinis atominis laikas“, – nurodo D. Sperauskienė.

Jos teigimu, tai vyksta dėl laikų derinimo. Anot specialistės, Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba praneša, kai įvyksta neatitikimas tarp pasaulinio laiko, pagal kurį visa Žemė suskirstyta į laiko juostas. Kai neatitinka pasaulinis ir atominis laikas, tarp jų atsiranda per didelis skirtumas, todėl reikia įvesti keliamąją sekundę. Nuo 1972 m. jau 26-tą kartą tikslinamas laikas, todėl, D. Sperauskienės teigimu, galima suprasti, kad viena para per tą laikotarpį pailgėjo 26 sekundėmis.

„Kai jau pasakoma, kad reikia įvesti keliamąją sekundę, tai daroma arba gruodžio 31 d., arba birželio 30 d., 23 val. 59 min. 60 sek. Tada būna 61 sek. Paskutinį kartą buvo tikslinama 2012 m. Prieš tai – 2008 m.“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonių kasdieniam gyvenimui tai neturės jokios įtakos, bet toks sekundės pridėjimas sukelia nemažų problemų pasauliniams kompiuteriams ar kitoms sistemoms, kurioms reikalingas itin tikslus laiko matavimas.

„Kiekvieną kartą, kai pridedama ta sekundė, pasaulio kompiuterius reikia patikslinti rankiniu būdu. Žinoma, tai gali padidinti klaidų tikimybę. Ypač tikslios sistemos, kaip dirbtiniai Žemės palydovai ar kai kurie duomenų bazių tinklai, turi atsižvelgti į keliamąją sekundę, kad skaičiavimuose neiškiltų kokia nors problema, neįvyktų kokios nors nelaimės“, – pabrėžia D. Sperauskienė.

Jos aiškinimu, didžiausių keblumų sukelia tai, kad vienoje minutėje staiga atsiranda ne 60 sek., bet 61 sek., todėl reikia iš naujo išskaidyti vieną minutę. Nepaisant to, D. Sperauskienė įsitikinusi, kad šis įvykis nėra labai ypatingas – tai daroma jau 26 kartą.

Dėl laikų neatitikimo antradienį 23 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku laikrodžiai sustos sekundei, ir para bei metai sekunde pailgės.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...