captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauji išradimai: lempą galima pasigaminti ir iš plastikinių butelių ar bananmedžio lapų

Saulės baterijomis maitinamą stalinę lempą galima patiems pasidaryti iš medienos, plastikinių butelių, kartono, tuščių dėžučių, bananmedžio lapų, LRT Radijui sako įmonės „LEDsafari“ įkūrėjas Govinda Upadhyay. „Afrikoje, Indijoje tinka bambukmedis, kuris naudojamas vietiniam dizainui. Taigi tinka viskas, ką turite po ranka“, – pabrėžia išradėjas, pelnęs Europos inovacijų ir technologijų instituto apdovanojimą už išradimą, kuris švarią energiją padaro prieinamą tiems, kurie iki šiol apskritai gyveno be elektros.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Saulės baterijomis maitinamą stalinę lempą galima patiems pasidaryti iš medienos, plastikinių butelių, kartono, tuščių dėžučių, bananmedžio lapų, LRT Radijui sako įmonės „LEDsafari“ įkūrėjas Govinda Upadhyay. „Afrikoje, Indijoje tinka bambukmedis, kuris naudojamas vietiniam dizainui. Taigi tinka viskas, ką turite po ranka“, – pabrėžia išradėjas, pelnęs Europos inovacijų ir technologijų instituto apdovanojimą už išradimą, kuris švarią energiją padaro prieinamą tiems, kurie iki šiol apskritai gyveno be elektros.

Apie 1,5 mlrd. žmonių pasaulyje gyvena be elektros ir apšvietimui naudoja žibalines lempas. Tai ne tik kenkia jų sveikatai, bet ir išmeta klimato kaitą sukeliančias šiltnamio dujas. Kaip pastebi G. Upadhyay, esamos saulės baterijomis maitinamos lempos pernelyg sudėtingos ir brangios, todėl įperkamos nedaugeliui, o naujasis išradimas kainuoja gerokai pigiau, be to, žmonės gali ilgiau jomis naudotis ir patys pasitaisyti.

– Kaip gimė Jūsų projektas?

– Projektą pradėjome norėdami aprūpinti elektra tuos, kurie jos neturi, bet norėjome ne vien kažką parduoti, o labiau įtraukti žmones į procesą. Duodame reikalingus komponentus, apmokome, ir jie patys gali susikurti dizainą pagal vietos tradicijas, naudodami vietos išteklius, pavyzdžiui, medieną, bananmedžio lapus ar bet ką, kas tinka lempų gamybai. Mes siūlome asmeniškesnį požiūrį į daiktų gamybą, ir žmonės tampa tikrais kūrėjais.

– Koks Jūsų verslo modelis?

– Rinkoje mūsų produktas pigiausias. Mūsų lempos komponentai kainuoja 5 dolerius, tuo užsiimame besivystančiose šalyse. Šiuo metu esančios rinkoje lempos kainuoja 10–15 dolerių, jų kokybė ne tokia gera, o mes išsprendžiame dvi problemas: jos pigesnės ir žmonės ilgiau gali jomis naudotis, nes žino, kaip jos padarytos, todėl gali patys pasitaisyti.

Be to, rengiame daug mokymų besivystančių šalių mokyklose, nes tai geras būdas tirti saulės energijos technologijas, kurti dizainą, ugdyti socialinę sąmonę, suvokimą, kad saulės energija geriau aplinkai, kad būtent tai yra ateitis. Mokyklos perka mūsų programą Šveicarijoje ir Delyje, ir taip mes gyvuojam.

– Ar tai reiškia, kad išsivysčiusiose šalyse žmonės mažai ką pasidaro patys?

– Jie neturi žinių, kaip patiems pasigaminti naujų dalykų. [...]

– Bet saulės energija juk nėra labai nauja.

– Tačiau produktai, kuriems naudojama saulės energija, vis dar nauja ir Europoje. 

– Minėjote bananų lapus, iš kurių galima pasigaminti lempą su saulės baterija. Kas dar?

– Mediena, plastikiniai buteliai, kartonas, tuščios dėžutės... Afrikoje, Indijoje tinka bambukmedis, kuris naudojamas vietiniam dizainui. Taigi tinka viskas, ką turite po ranka, kas tą produktą prie jūsų priartina ir priverčia pasijusti geriau.

– Ar sutinkate su mintimi, kad Europa atsilieka inovacijų srityje nuo Azijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų?

– Ne visai sutinku, gal tik iš dalies. Europą jau yra pasiekusios inovacijos, ir esame priėję tą lygmenį, kai daugiau negalima spausti. Tai būtų lyg bandymas iš akmens išsunkti kraują. Europa turi žvelgti už savo ribų, besivystančių šalių link, kad ten nutiktų tai, kas prieš 100 metų nutiko čia. Galima Europoje daryti pačius išradimus, tačiau ateityje rinka bus ten. Ir dabar Europa jau juda ta linkme: pavyzdžiui, Indijoje statomi išmanieji miestai – tą daro italų, prancūzų, vokiečių įmonės. Negalima sakyti, kad Europa nepakankamai sukuria.

– O Jūsų produktas parodė, kad supaprastinimas irgi yra geras inovacijų būdas?

– Iš tiesų. Mes sakome, kad mūsų patentas – „nėra jokio patento“. Tai taip paprasta, kad niekas, norėdamas užsidirbti, šios idėjos negali nukopijuoti. Jeigu jūs mokėsite, jūsų kaimynas mokės, visi kiti mokės, kam tuomet kopijuoti? Supaprastinimas padeda idėjoms greičiau sklisti ir per trumpą laiką paveikiama daugiau žmonių, nes žinios sklinda greičiau nei produktas.

Į mūsų mokymus ateina mokslininkų, daktarų, kurie džiaugiasi, kad paprasta koncepcija juos išmokė to, ką anksčiau matė tik knygose. Svarbiausia ne produktas, o procesas. Mes, žmonės, skaitome knygas taip lengvai, kad, kai kažką gauname į rankas, išsigąstame. Man atrodo, mokyklose turėtų būti daugiau praktinių dalykų. Jei skaitai vadovėliuose, bet nematai realybėje, kam to reikia?

 Kaip apskritai Jums parūpo visi šie dalykai?

– Per vasaros atostogas važiuodavau į kaimą. Iš pradžių verkdavau, kad ten nėra elektros. O vasarą Indijoje labai karšta, todėl eidavau miegoti po mango medžiu. Ir tai buvo daug geriau nei oro kondicionierius. Bet tėčio klausdavau: kodėl žmonės neturi to, ką mes turime Delyje? Tėtis sakydavo, kad jie tiesiog to nenori. Vėliau supratau, kad, kai švieti žmones, padarai juos racionalesnius. Europoje sakoma „reikia juos išmokyti“ – toks jau mūsų mentalitetas. Pamirštame, kad gal tie žmonės laimingi ir taip. Čia mes laimingi, kai uždirbame pinigų ir atostogaujame, o jie gal džiaugiasi savaip.

Jei norime įvesti naujas technologijas, tinkamiausias būdas yra švietimas, kad atsirastų supratimas, kokią problemą ta technologija išspręs, kaip pagerins gyvenimo kokybę. Todėl tėtis mus labai spaudė, kad gautume gerą išsilavinimą. Būdamas inžinierius, jis daug ką namie padarydavo pats. Mama irgi. Indijoje lengva nusisamdyti žmonių, kurie tau kažką padarytų, tačiau jis mus išmokė viską pasidaryti savo rankomis.

 Tad gal žmonės ir siūlomų lempų su saulės baterijomis nenori?

– Todėl, mūsų nuomone, „LEDsafari“ ir yra gera idėja. Mes nesakome, kuo lempos yra gerai. Mes pasakojame, kaip atsiranda energija, pavyzdžiui, vėjas pučia dėl saulės. Papasakojame, kaip veikia saulės energija, baterija, apie šviesos kokybę... Tada jie patys sprendžia. Gal jiems gerai su žibalo lempomis, bet gal užsinori tokios, nes tai pasirodo paprasta. Kai kurie patys pasidaro, papuošia lempas ir paskui sako, kad nenori jų net paliesti, nes atrodo taip gražiai. Tada mes mokome žmones, kad jie gali patys rinktis.

Europiečiams lengva išmesti daiktus. Jie meta ant žemės bananų žieves sakydami, kad viskas gerai, tai suyrančios atliekos. Bet dabar jie ir baterijas išmeta, nes nesupranta, kad baterijos atsidurs vandenyje, o per jį – pasieks juos pačius. Atsirandant vis naujesniems mobiliesiems telefonams, jie vėl nežino, kur dėti senuosius. O tai daug žalingiau nei žibalinė lempa. Todėl kartais geriau neliesti tų žmonių, negu griauti tai, ką jie turi.

Svarbu mokyti rūšiuoti šiukšles, tvarumo principų, aplinkosaugos. „LEDsafari“ čia puikiai pasitarnauja, nes lempa tampa mokymo priemone, per ją mes supažindiname su tuo, kas žmones supa. Žmonės mėgsta patys kažką pasidaryti – paplūdimyje juk visi tokie laimingi, kai pastato smėlio pilį. Visur žmonės vienodi.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie nori išrasti kažką, ko niekas nėra išradęs? Kokių savybių ir idėjų reikia?

– Reikia išrasti kažką, kas sprendžia vieną ar kitą tavo problemą. Pavyzdžiui, aš negaliu sėdėti žiūrėdamas filmus, noriu gulėti nešiojamąjį kompiuterį pasidėjęs ant krūtinės. Tada supratau, kad noriu ir pasisukti, bet tada ir kompiuterį reikia perkelti. Vienas vargas. Todėl dabar tiesiog pasikabinau savo nešiojamąjį kompiuterį. Inovacijos gyvenimą turi gerinti ir daryti paprastesnį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close