captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl prastėjančios pasaulio ekonominės padėties turistai Latvijoje išlaidauja vis mažiau

Vakarų šalių turistai, besirenkantys Latviją, išleidžia gerokai mažiau pinigų negu čia atvykstantys rusai. Tokius duomenis skelbia latvių statistika. Pabrėžiama, kad rusų turistų pastaruoju metu Latvijoje gerokai sumažėjo. Neabejojama, kad daugiausia – dėl Rusijoje prastėjančios ekonominės padėties. Tačiau, atvykę į Latviją, rusai čia išleidžia 5–7 proc. daugiau pinigų negu kitų šalių turistai. O paprasti vakariečiai jau renkasi pigesnius viešbučius ar atsisako kai kurių pramogų, taupoma net dovanėlių savo artimiesiems sąskaita.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Vakarų šalių turistai, besirenkantys Latviją, išleidžia gerokai mažiau pinigų negu čia atvykstantys rusai. Tokius duomenis skelbia latvių statistika. Pabrėžiama, kad rusų turistų pastaruoju metu Latvijoje gerokai sumažėjo. Neabejojama, kad daugiausia – dėl Rusijoje prastėjančios ekonominės padėties. Tačiau, atvykę į Latviją, rusai čia išleidžia 5–7 proc. daugiau pinigų negu kitų šalių turistai. O paprasti vakariečiai jau renkasi pigesnius viešbučius ar atsisako kai kurių pramogų, taupoma net dovanėlių savo artimiesiems sąskaita.

Visa tai aiškinama prastėjančia ekonomine padėtimi pasaulyje – vakariečiai pradeda ruoštis galimoms finansinėms bei ekonominėms bėdoms. Tačiau užsienio turistų srautas į Latviją nemažėja. Šiais metais daugiau turistų jau sulaukta iš Estijos bei Baltarusijos, o atvykstančiųjų srautas iš Lietuvos šiais metais padidėjo beveik 20 proc., praneša LRT Radijas apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.

Baiminamasi dėl šalies pieno rinkos

Didžiausia Latvijos pieno produktų gamintoja AB „Food Union“  įsigijo Rygos pieno kombinatą. Tai sukėlė nemažų nuogąstavimų, kad gali būti iškreipta šalies pieno rinka.

Vienų ekspertų nuomone, didesnei įmonei bus lengviau konkuruoti rinkoje, kiti įsitikinę, kad,  vienose rankose sutelkus kelias pieno perdirbimo įmones, gali nukentėti kiti pieno gamintojai.

Tačiau pienininkai ramina ir sako, kad įmonių vienijimosi seniai laukė. 50 proc. pagamintų pieno produktų eksportuojama, tad didesnėms įmonėms sektųsi kur kas lengviau.

Konkurencijos tarnyba šiuo metu atlieka tyrimą, ar, įmonėms jungiantis, nepažeisti įstatymai.

Sunerimę šprotų gamintojai

Latvijos žuvies perdirbimo įmonės sunerimusios dėl gresiančio Rusijos rinkos praradimo. Ypač nerimauja populiariųjų šprotų gamintojai, į Rusiją eksportuojantys per 50 proc. savo produkcijos už 100 mln. eurų per metus.

Šprotus Rusijos rinkai tiekia per 20 Latvijos įmonių. Rusijos rinka kai kurioms jų – vienintelė. Netekus jos, įmonėms grėstų bankrotas. Latvijos šprotų gamintojai kreipėsi į šalies vyriausybę prašydami finansinės paramos. Taip pat vyriausybės gali būti prašoma sumažinti kai kuriuos mokesčius įmonėms ar  padėti joms ieškoti naujų rinkų.

Yra ir gerų naujienų – jau susitarta dėl latviškų šprotų eksporto į Kiniją. Savo produkciją kinams tieks 12 įmonių. Kita vertus, dėl šios rinkos esama nemažai skeptikų, abejojančių šprotų eksporto į Kiniją sėkme.

Grūdų perdirbėjai veržiasi į Afriką

Latvijos grūdų perdirbimo įmonė „Rigas dzirnavnieks“ naujų rinkų taip pat pradeda ieškoti egzotiškose šalyse – net tolimojoje Afrikos valstybėje Kenijoje. Į šią šalį netrukus iškeliaus pirmoji siunta avižinių kruopų.

Pasak „Rigas dzirnavnieks“ vadovų, įmonės produkcija domimasi ir kitose Afrikos šalyse. Dar  šiais metais turėtų būti pasirašytos sutartys su keletu Afrikos šalių.

„Rigas dzirnavnieks“ savo produkciją eksportuoja į daugelį Europos, Pietų bei Šiaurės Amerikos šalių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...