captcha

Jūsų klausimas priimtas

Raudonojo Kryžiaus atstovė: turime pajėgumų priimti imigrantus iš Šiaurės Afrikos

Pabėgėlių priėmimas turi būti savanoriškas, o ne privalomas, kaip siūlo Europos Komisija (EK), teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Savo ruožtu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Paramos pabėgėliams koordinatorė Gintarė Guzevičiūtė įsitikinusi, kad Lietuvos Vyriausybė kaip tik turėtų labiau laikytis EK nuomonės.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pabėgėlių priėmimas turi būti savanoriškas, o ne privalomas, kaip siūlo Europos Komisija (EK), teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Savo ruožtu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Paramos pabėgėliams koordinatorė Gintarė Guzevičiūtė įsitikinusi, kad Lietuvos Vyriausybė kaip tik turėtų labiau laikytis EK nuomonės.

„Raudonasis Kryžius teigiamai vertina visus konkrečius EK žingsnius. Iš esmės Raudonojo Kryžiaus pozicija – to turėtų siekti ir mūsų vyriausybė. Šiai dienai, kalbant apie infrastruktūrą, žmogiškuosius resursus, mes nesame pasirengę priimti numatyto pabėgėlių skaičiaus [...], tačiau tai nereiškia, kad Lietuva neturi prisiimti atsakomybės ir solidarizuotis“, – LRT Radijui sako G. Guzevičiūtė.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių Komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš nurodo, kad šiuo metu yra kalbama apie tai, jog Lietuva turėtų priimti 710 žmonių, iš kurių privalomai reikės priimti 503 žmones.

L. Linkevičius: būtina atsižvelgti į migrantų norus

L. Linkevičius tvirtina, kad Lietuvos pozicija lieka nepakitusi – šalis pasisako už galimybę savarankiškai nuspręsti, kiek pabėgėlių priimti. Jis priduria, kad EK siūlymas prieštarauja teisės aktams. Taip pat – neatsižvelgiama į pačių pabėgėlių norus.

„Mums nepriimtina tokia logika. Pirmiausia, tai prieštarauja ir Europos Sąjungos (ES) teisei, ir balandžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos sprendimams. Be abejo, privalome solidarizuotis su Italija, kitomis Pietų Europos šalimis, mūsų sąjungininkais. Tai darysime ir jau darome. Paskyrėme pajėgumų, kad būtų sustiprinta sienos apsaugą. Priimsime ir tam tikrą pabėgėlių skaičių“, – atkreipia dėmesį L. Linkevičius.

Jis pabrėžia, kad tai bus daroma savanoriškai. Jo teigimu, tokios pačios pozicijos laikosi dauguma ES šalių ir Lietuva gali pateikti tuos pačius argumentus: privalomas užduočių davimas nėra priimtinas, o per daug mechaniškai išspręsti šio klausimo tiesiog nepavyks.

„Šalį apibūdinantys kriterijai yra ne tik BVP, nedarbas ar kiti. Yra ir daugiau kriterijų: gebėjimas priimti, adaptuoti pabėgėlius, galiausiai – jų pačių nuomonė. Kažkaip kalbame apie karo veiksmų aukas, kurios bėga nuo smurto. Gal kai kurie bėga prie geresnio gyvenimo. Neslėpkime to. Jie turi savo nuomonę. Jie nėra daiktai, kažkokios prekės“, – akcentuoja užsienio reikalų ministras.

Anot jo, migrantai turi savo viziją, kur jie norėtų būti ir niekas negali to nurodyti ar jų apriboti kvotomis. Kur pabėgėliai norės apsigyventi, L. Linkevičiaus nuomone, priklauso nuo to, dėl kokios priežasties žmonės bėga iš savo gimtųjų valstybių. Jis pateikia pavyzdį, kad nuo smurto ar karo bėgantys migrantai greičiausiai visų pirma ieškos vietos, kur galės gyventi ramiai.

„Jeigu gyvenimo lygį Šiaurės Afrikoje lyginsime su turtingiausiomis ES valstybėmis [...], pastebėsime, kad tai skiriasi 40 kartų. Lygiai tiek pat kartų skiriasi ir pašalpos dydis, įvairios išmokos. Suprantama, jeigu žmonės ieško, kur bėgti, tai ieško, kur jiems bus palankesnės sąlygos gyventi. Nuo šių faktorių niekur nepabėgsi“, – įsitikinęs L. Linkevičius.

G. Guzevičiūtė: EK pozicijos turi siekti ir Lietuvos Vyriausybė

Su vyriausybės pateikiama pozicija iš dalies nesutinka G. Guzevičiūtė. Ji teigia, kad reikia imtis konkrečių veiksmų dėl šių žmonių gerovės. Jos nuomone, premjero Algirdo Butkevičiaus pateikti skaičiai, kad Lietuva gali priimti tik iki 40 pabėgėlių neatitinka realybės.

„Lietuvoje prieglobsčio sistemos gebėjimų, pajėgumų vertinimas [...] nebuvo atliktas. Kodėl kalbama apie 40–50 žmonių? Juk kasmet Lietuvoje prieglobsčio paprašo 300–400 žmonių. Mes turime tuos pajėgumus. Tie 300–400 žmonių išsidėsto per metus, bet manau, kad galime vienu metu priimti daugiau nei 40–50 žmonių. Taip, tai nėra 700 žmonių, bet ši infrastruktūra, kurią mes turime šiandien, taip pat nėra 40–50 žmonių“, – akcentuoja G. Guzevičiūtė.

Jos tvirtinimu, Raudonasis Kryžius jau ne kartą išreiškė nuomonę, jog padėti migrantams ir išgelbėti juos nuo mirties Viduržemio jūroje galima perkeliant šiuos žmones. Tokiu būdu jie galėtų saugiai pasiekti įvairias ES šalis ir pradėti kurti savo gyvenimus iš naujo.

„Raudonasis Kryžius teigiamai vertina visus konkrečius EK žingsnius. Iš esmės Raudonojo Kryžiaus pozicija – to turėtų siekti ir mūsų vyriausybė. Šiai dienai, kalbant apie infrastruktūrą, žmogiškuosius resursus, mes nesame pasirengę priimti numatyto pabėgėlių skaičiaus [...], tačiau tai nereiškia, kad Lietuva neturi prisiimti atsakomybės ir solidarizuotis“, – tikina G. Guzevičiūtė.

Privalomai priimti reikės 503 žmones

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių Komisaro atstovė Lietuvoje R. Kuleš nurodo, kad šiuo metu yra kalbama apie tai, jog Lietuva turėtų priimti 710 žmonių, iš kurių privalomai reikės priimti 503 žmones: 302 pabėgėlius iš Italijos ir 201 – iš Graikijos. Dar 207 žmonės turėtų būti priimti iš trečiųjų šalių.

„Kalbama apie 503 žmones, kurie būtų perkelti ES viduje iš Italijos ir Graikijos kaip solidarumo rodymas ne tik žodžiais, bet ir praktika, kad būtų pagelbėta ir palengvinta Italijos ir Graikijos našta. Tos valstybės dabar patyria didžiausią spaudimą. Tada yra kalbama apie 207 žmonių perkėlimą iš trečiųjų šalių – tų zonų, kurios šalia konflikto vietų“, – aiškina R. Kuleš.

Ji pabrėžia, kad minimi 503 žmonės yra pabėgėliai, kurie jūros keliu jau pasiekė Graikiją arba Italiją. Priimdama juos, Lietuva, pasak R. Kuleš, padėtų ir šioms šalims, ir migrantams. Ji priduria, kad žmonės turėtų turėti galimybę pasirinkti, kurioje šalyje jie nori būti. Todėl atsakyti už juos neįmanoma, bet jam vis tiek turi būti suteiktas prieglobstis.

„Jeigu žmogui iš tiesų reikalinga tarptautinė apsauga, jo negalima grąžinti. Tai reiškia, kad tie žmonės atvažiuotų ir liktų gyventi Lietuvoje. Žmogus būtų pripažintas pabėgėliu. Pagal Lietuvos įstatymus jam būtų suteiktas pabėgėlio statusas ir leidimas nuolat gyventi šalyje. Žinoma, reikėtų kalbėti apie tų žmonių integraciją Lietuvoje“, – sako LRT Radijo pašnekovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...