captcha

Jūsų klausimas priimtas

Robotai pasitarnauja ir dirbant su protinę negalią turinčiais žmonėmis

Žmonės labiausiai laukia, kada robotai pasirodys jų namuose ir atliks mūsų nemėgstamus darbus, sako interneto portalo „Naujoji komunikacija“ (nk.lt) vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad robotai jau padeda daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, humanoidiniai, robotai, kurie yra panašūs į žmones, gali dirbti biuruose, o kiti – pagelbėti, dirbant su protines negalias turinčiais žmonėmis.
Sipa USA/Scanpix nuotr.
Sipa USA/Scanpix nuotr.

Žmonės labiausiai laukia, kada robotai pasirodys jų namuose ir atliks mūsų nemėgstamus darbus, sako interneto portalo „Naujoji komunikacija“ (nk.lt) vyriausiasis redaktorius Adomas Rutkauskas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad robotai jau padeda daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, humanoidiniai, robotai, kurie yra panašūs į žmones, gali dirbti biuruose, o kiti – pagelbėti, dirbant su protines negalias turinčiais žmonėmis.

„Tokie robotai daugiausia pasitarnauja mokymo arba reprezentaciniais tikslais. Yra žinomas japonų robotas „Asimo“, kuris tiesiog gali dirbti [...] biure – priimti svečius, nuvesti juos iš vieno kambario į kitą ir t. t. Be abejo, dar vienas iš tokių, bet nehumanoidinių robotų pritaikymo pavyzdžių yra psichoterapija. Sukurtas ruonį primenantis robotas „Paro“. Jis naudojamas, dirbant su autistais arba senatvinės demencijos ligoniais“, – LRT Radijui sako A. Rutkauskas.

Vilniaus „Litexpo“ rūmuose penktadienį ir šeštadienį vyksta renginys „Robotiada“, kurį organizuoja Robotikos akademija.

– Įdomu pažvelgti į istoriją. Kaip ir kada buvo pirmą kartą panaudotas robotas?

Robotukai „Paro“ terapijos metų senelių namuose Japonijoje. Reuters/Scanpix nuotr.

– Iš tikrųjų visą istoriją galima skaidyti į daug dalių: paties roboto pavadinimo, koncepcijos sugalvojimą, tai, kaip buvo dar prieš technologiją, galų gale – pirmąjį praktinį pritaikymą. Pats žodis „robotas“ atsirado palyginus neseniai – apie 1921 m., kai čekų rašytojas Karelas Čapekas išleido savo pjesę „Rossum’s Universal Robots“ [R. U. R.; liet. Rosumo universalūs robotai – LRT.lt]. Pjesė pasakojama apie sintetinius žmones – robotus, kurie dirba gamykloje. Iš esmės kūrinyje labiau satyriškai buvo nagrinėjamas socialinis klausimas. Pats žodis „robota“ čekiškai turėjo „vergystės“ prasmę. Tai buvo pirmasis paties žodžio paminėjimas. Iš to atsirado visas terminas.

„Roboto“ kaip ne žmogaus, bet kažką veikiančio padaro idėja žinoma nuo gana senų laikų. Net jau ir senovės Graikijos mituose, pavyzdžiui, „Iljadoje“ yra minimi auksiniai tarnai. Galima atsekti, kad tai yra tie patys robotai. Žinoma, tai – kitoks supratimas. Tai buvo ne tiek mechaninis, kiek magija valdomas įrenginys. Viduramžiais išgarsėjo Čekijos, Prahos Golemas. Graikijoje dar žinomas Pigmalijono ir Galatėjos mitas – skulptorius Pigmalijonas sukūrė gražią merginos statulą, ją įsimylėjo ir Galatėja atgijo. Tai iš esmės galima prisikirti prie tos magiško roboto koncepcijos atsiradimo ankstyvojoje žmonijos istorijoje.

Pats pirmasis praktinis pritaikymas robotų gamyboje, praktikoje, industrijoje atsirado gana vėlai – 1961 m. Tuomet „General Motors“ gamykloje robotas atliko darbus, kurie žmogui buvo pernelyg pavojingi: iš liejimo formų ėmė karštas, ką tik atspaustas automobilio dureles ir dėjo į vėsinimo voneles. Tai – pirmas praktiškas pritaikymas industrijoje.

– Dabar kalbama (ypač filmuose) apie dirbtinį intelektą. Yra toks pasakymas – aš nesu robotas, aš turiu jausmus, emocijas. Kalbama, kad galbūt ateityje robotai taip pat turės jausmus ir emocijas. Jie ne tik patarnaus žmonėms, bet galbūt galės ir mąstyti. Apie tai kalba rašytojai fantastai. Amerikiečių rašytojas Isaacas Asimovas yra sudaręs tris robotikos taisykles apie tai, kokia turėtų būti roboto paskirtis, kad žmonija nenukentėtų. Ar galite šiek tiek papasakoti apie tai?

– Taip, iš tikrųjų 1942 m. pasirodė I. Asimovo apsakymas „Runaround“ [liet. „Aš, robotas“ – LRT.lt]. Jis pristatė trijų robotikos taisyklių koncepciją, kurios vėliau buvo papildytos dar viena. Taisyklės skamba taip: robotas negali pakenkti žmogui arba leisti, kad dėl roboto neveiklumo žmogui būtų padaryta žala; robotas turi paklusti žmogaus nurodymams, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja pirmajai taisyklei; robotas turi rūpintis savimi, saugoti savo egzistenciją, išskyrus tuos atvejus, kurie prieštarauja pirmai ir antrai taisyklei. Paskutinė, vėliau pridėta taisyklė – robotas negali pakenkti žmonijai, o taip pat savo neveiksnumu leisti, kad žmonijai būtų pakenkta.

Tai – gana logiškos taisyklės. Turime pavyzdį, kas atsitinka, kai šių taisyklių nepaisoma. Gana neseniai, 2007 m. Pietų Afrikos Respublika kūrė savo automatizuotą patranką ir su ja vykdė bandymus. Jų metu sutriko dirbtinis intelektas, atpažinimo sistema. Nukentėjo pačių pratybų kariai.

– Patranka šovė į savus?

– Taip. Tai – iliustracija, kaip robotų nereikėtų pritaikyti kariniams veiksmams.

– Kur dabar yra pritaikomi robotai?

– Pritaikymų yra gana daug. Be abejo, visi labiausiai žino jau minėtą karinę pramonę, bet ta pati pusiau karinė pramonė pritaikoma pusiau civiliniame sektoriuje. Turbūt visi naudojasi maps.lt paslaugomis. Tai – lietuviški žemėlapiai, bet nedaugelis žino, kad įmonė turi robotą droną, kuriuo naudojantis ir kuriami žemėlapiai. Galbūt jie netalpinami pačioje maps.lt svetainėje, bet jie naudojami kitiems projektams.

– Tai jis tiesiog skraido virš žemės?

– Taip, jis veikia visiškai autonomiškai: yra paleidžiamas, apskrenda reikiamą teritoriją, viską sužymi, grįžta. Lenkai turi sukūrę labai galingą sistemą „Proteus“, kuri gali būti pritaikoma tiek miško gaisrams gesinti, tiek riaušėms mieste stebėti, pajėgoms koordinuoti ir t. t.

– Tai irgi yra speciali skraidyklė? Skrendantis robotas?

– Taip. Kalbant apie dronus, reikia paminėti tikrąją jų svarbą. Osamos bin Ladeno eliminavimo operacija buvo koordinuojama. Prieš tai jis buvo sekamas, tyrinėjama vietovė, daroma žvalgyba būtent dronais.

– Robotus dažnai įsivaizduojame žmogaus pavidalo: su rankomis, kojomis, galva. Gal jau dabar tokie robotai kažkur pasitarnauja?

Robotas „Asimo“. AFP/Scanpix nuotr.

– Tokie robotai daugiausia pasitarnauja mokymo arba reprezentaciniais tikslais. Yra žinomas japonų robotas „Asimo“, kuris tiesiog gali dirbti [...] biure – priimti svečius, nuvesti juos iš vieno kambario į kitą ir t. t. Be abejo, dar vienas iš tokių, bet nehumanoidinių robotų pritaikymo pavyzdžių yra psichoterapija. Sukurtas ruonį primenantis robotas „Paro“. Jis naudojamas, dirbant su autistais arba senatvinės demencijos ligoniais. Tai – labai mielo ruoniuko išvaizdos robotas, kuris reaguoja į prisilietimus, reakciją. Taip atsiranda gana aukšto lygio empatija. Teko čiupinėti šį robotą. Kartais tikrai pamiršti, kad tai yra robotas.

– Kokia artimiausia robotikos ateitis? Ko galime sulaukti?

– Turbūt visi labiausiai laukia, kada robotai ateis į namus, darys visus mums nemalonius darbus. Dalis to jau įvyko. Egzistuoja robotizuoti dulkių siurbliai. Daugelis juos jau turi. Kai kurie žmonės jau yra pakeitę kelis. Kada atsiras tas fantastinis humanoidinis robotas, dar neaišku, bet galima spėti, kad vienu iš pirmųjų tokių robotų kūrėjų gali tapti korporacija „Google“, kuri yra supirkusi daug dirbtinio intelekto ir robotikos startuolių. Pavyzdžiui, „Boston Dynamics“. Tai sukombinavus, galbūt galima kažko tikėtis.

– Vilniaus „Litexpo“ rūmuose penktadienį ir šeštadienį vykstantis renginys „Robotiada“ – švietimo renginys. Gal galite papasakoti apie šį renginį? Kokia veikla, susijusi su robotika, vykdoma Lietuvoje?

– Lietuvoje robotika iš tikrųjų užsiima, kiek žinau, pora universitetų, kuriame mokslininkai bando skirtingai pritaikyti tą pačią robotiką, tyrinėja įvairius jos aspektus. Kiek žinau, tai daro Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Kalbant apie pačią „Robotiadą“, joje vyksta „First Lego League“ (lietuviškai „Pirmosios „Lego“ lygos“) varžybos, kurių principas – iš specialių „Lego“ konstruktorių sukonstruoti ir programuoti robotą. Tai daroma švietimo tikslais. Vaikams nuo septynerių metų duodami konstruktoriai. Jie susikonstruoja savo robotą ir jį programuoja. Mokoma programavimo, fizikos pradmenų ir t. t. Vyksta varžytuvės. Jos vykdomos respublikiniu lygiu, o galiausiai nugalėtojai vyksta į užsienyje vykstančias pasauline varžybas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...