captcha

Jūsų klausimas priimtas

53,5 proc. lietuvių įsitikinę, kad pirmiau atsirado višta nei kiaušinis

Klausimas, kuris žmonija kamuoja tūkstančius metų. Klausimas, kuris į neviltį varo filosofus, gamtininkus ir istorikus. Taigi, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Artėjant Velykoms, šis klausimas buvo užduotas lietuviams. 53,5 proc. įsitikinę, kad pirmiau buvo višta. Įdomu, kad taip manančių yra daugiau moterų nei vyrų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Klausimas, kuris žmonija kamuoja tūkstančius metų. Klausimas, kuris į neviltį varo filosofus, gamtininkus ir istorikus. Taigi, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis? Artėjant Velykoms, šis klausimas buvo užduotas lietuviams. 53,5 proc. įsitikinę, kad pirmiau buvo višta. Įdomu, kad taip manančių yra daugiau moterų nei vyrų.

Lietuvių, galvojančių, kad pirmesnis buvo kiaušinis, yra tik 35,8 proc, o kas dešimtas šalies gyventojas nežinojo atsakymo į šį klausimą arba neatsakė, parodė tyrimas, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.

Filosofas Nerijus Milerius sako, kad atsakyti į šį klausimą konkrečiai žmones verčia kasdienės nuostatos, jog atsakymas turi būti būtinai vienas ir būtinai aiškus. Pasak jo, jau seniai žmonės bando rasti atsakymus panašiems klausimams, tik dažnai kitame kontekse bei pasitelkdami kitus terminus, skelbiama pranešime spaudai.

„Pavyzdžiui, viduramžiais buvo populiarus klausimas – ar Dievas galėtų sukurti tokį akmenį, kurio negalėtų pakelti? Jei negalėtų sukurti, vadinasi, nėra visagalis. O jeigu galėtų – irgi nebūtų visagalis, nes negalėtų to akmens pakelti. Panašaus pobūdžio galvosūkių yra ne vienas, tačiau atsakymai gali skirtis nuo konteksto, kuriame jis užduotas. Vienaip gali atsakyti mokslininkas, kitaip – biologas ar filosofas“, – įsitikinęs N. Milerius.

Jo teigimu, jei klausimas apie vištą ir kiaušinį užduodamas mokslininkui, jis atsakys, kad pirmesnis buvo kiaušinis, nes pirminė višta (kuri pagal DNR struktūrą dar nebuvo mums įprasta višta) padėjo kiaušinį, o šiame įvykus DNR mutacijoms ir užsimezgė dabartinę DNR struktūrą turinti višta. Tačiau, N. Mileriaus teigimu, dauguma žmonių, kasdienybėje išgirdę šį klausimą, į konfliktiškus svarstymus nesileidžia: jie nori vieno aiškaus atsakymo.

Kad pirmiau nei kiaušinis atsirado višta, Lietuvoje daugiau mano moterų (56 proc.) nei vyrų (50,9 proc.). O štai pirmenybę atiduodančių kiaušiniui yra daugiau vyrų (36,8 proc.) nei moterų (34,9 proc.).

Vištai prieš kiaušinį pirmenybę daugiau teikia kaimo gyventojai (59,2 proc.) nei vilniečiai (47,3 proc.). Tuo metu pasisakančių už kiaušinio pirmenybę yra daugiau sostinės gyventojų (34,5 proc.) nei tų, kurie gyvena kaime (32 proc). 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...