captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai Vokietijoje „pasėjo“ bent 400 tūkst. vaikų

Vokietijos istorikai savo naujausioje knygoje tikina, kad naciams pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, keturių sąjungininkų valstybių, kurį laiką okupavusių Vokietiją, kariai joje pradėjo mažų mažiausiai 400 000 vaikų. Dalies nėštumų priežastis buvo išprievartavimai, dalies – šilti santykiai tarp Vokietijos moterų ir karo nugalėtojų, rašo dw.de.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Vokietijos istorikai savo naujausioje knygoje tikina, kad naciams pralaimėjus Antrąjį pasaulinį karą, keturių sąjungininkų valstybių, kurį laiką okupavusių Vokietiją, kariai joje pradėjo mažų mažiausiai 400 000 vaikų. Dalies nėštumų priežastis buvo išprievartavimai, dalies – šilti santykiai tarp Vokietijos moterų ir karo nugalėtojų, rašo dw.de.

Vokietijos Jenos ir Magdeburgo universitetų istorikai daro išvadą, kad vaikus, pradėtus su Vokietijos moterimis, auginti padėjo tik Prancūzija. Daugelis vaikų, gimusių keturiose Vokietijos okupacijos zonose, visą gyvenimą buvo visuomenės atstumtieji.

Mokslininkų tyrimas publikuotas knygoje, kuri knygynų lentynas pasieks jau šiandien, pirmadienį. Išvertus į Lietuvių kalbą, jos pavadinimas būtų „Benkartai – po 1945 metų okupuotos Vokietijos vaikai“. Anot istorikų, bet trijų ketvirčių iš šių 400 000 vaikų tėvai – Sovietų armijos kariai.

Vokietijos moterys buvo prievartaujamos visose keturiose okupacijos zonose – nei JAV, nei Prancūzijos kariai šiuo atžvilgiu nebuvo šventieji. Britų okupuotoje zonoje užfiksuota tik keletas prievartavimo atvejų.

Pirmieji vokiečių moterų ir užkariautojų vaikai pradėjo gimti apie 1945 metų Kalėdas.

Mokslininkai Sovietų zonoje pradėtų vaikų skaičių grindžia bendru išprievartavimų skaičiumi – apie 2 milijonus.

Magdeburgo universiteto profesorė Silke Satjukowa ir Jenos universiteto profesorius Raineris Griesas sakė, kad iš meilės santykių tarp Vokietijos moterų ir užsienio karių taip pat gimė „daugybė tūkstančių“ vaikų.

„Po karo apie „okupacijos vaikus“ ilgą laiką nebuvo kalbama. Bet jie buvo visuomenės atstumtieji, nes gimė šalį slegiant kaltės naštai“, – sakė S. Satjukowa.

Tėvas – nežinomas

Daugelis šių pokario vaikų – jiems dabar artėja 70 metų – iki šiol taip ir nežino atsakymo į klausimą „kas yra mano tėvas?“, – tikina S. Satjukowa.

Daugelis jų dėl šio neatsakyto klausimo gyvenime jautė tuštumą ir norėjo „galų gale atrasti visą savo šeimą, o su ja – ir ramybę“.

Visgi galimybių atrasti ramybę jiems nėra daug. Pasibaigus okupacijai dauguma tėčių grįžo atgal į Rusiją, JAV, Prancūziją, sukūrė ten savo šeimas. Aptikti juos dabar gali būti be galo sudėtinga, mano profesorė.

Alimentai? Pamirškite!

Daugelis jaunų moterų pokario Vokietijoje nesulaukė jokios finansinės pagalbos už savo be tėčių auginamus vaikus, mat okupuojančių šalių kariams Vokietijos įstatymai negaliojo.

Esama informacijos, kad Rytų Vokietijoje jaunos motinos neretai prašė pagalbos šios šalies pokario prezidento, Wilhelmo Pecko, bet joms vietoje alimentų buvo pasiūlyta susirasti darbą.

Prancūzų vaikai – Prancūzijoje

Įdomu tai, kad Prancūzijos karių vaikai gavo Prancūzijos piliečių statusą. Bent 1500 jų buvo perduoti įvaikinimui Prancūzijoje ar šios šalies kolonijose.

Ir nors bėgant laikui kai kurie „okupacijos vaikai“ atrado savo vietą padalintos Vokietijos bendruomenėse, kai kurie niekada taip ir nesugebėjo peržengti per šį savo „trūkumą“.

www.DELFI.lt
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...