captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemės drebėjimai lietuviams kelia daugiau baimės nei gaisrai

Atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad lietuviai ypač jaudinasi dėl žemės drebėjimų ir kitų Lietuvai nebūdingų gamtos stichijų. Žiniasklaidoje vis labiau eskaluojamas klimato atšilimas ir su juo susiję pokyčiai verčia lietuvius susimąstyti, ar tikrai gyvename nepavojingoje klimato juostoje. Prie tokio požiūrio prisideda ir Lietuvoje vis dažnėjantys uraganai, kaip neseniai Lietuvos pajūrį nusiaubęs „Feliksas“.
A. Žuko (BFL) nuotr.
A. Žuko (BFL) nuotr.

Atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad lietuviai ypač jaudinasi dėl žemės drebėjimų ir kitų Lietuvai nebūdingų gamtos stichijų. Žiniasklaidoje vis labiau eskaluojamas klimato atšilimas ir su juo susiję pokyčiai verčia lietuvius susimąstyti, ar tikrai gyvename nepavojingoje klimato juostoje. Prie tokio požiūrio prisideda ir Lietuvoje vis dažnėjantys uraganai, kaip neseniai Lietuvos pajūrį nusiaubęs „Feliksas“.

Ar verta jaudintis dėl klimato atšilimo?

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje per 2014 m. užfiksavo daugiau nei 400 gamtos sukeltų žalų, už kurias išmokėta suma siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau daugumą iš jų sukėlė audros, liūtys ir kitos mūsų šalies klimatui būdingos gamtos nelaimės, rašoma pranešime spaudai.

„Įdomu tai, kad nors Lietuvoje žemės drebėjimai yra fiksuojami labai retai, o jų stiprumas, palyginti su kitomis šalimis, yra nepavojingas, net 63 proc. gyventojų jaučia šios stichijos keliamą grėsmę. Tačiau gaisrų, kurie gan dažnai pridaro nuostolių Lietuvoje, pavojų įžvelgia vos 27 proc. respondentų“, – teigia Audrius Pilčicas, bendrovės žalų administravimo departamento direktorius.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, stipriausias Baltijos regione instrumentiškai užfiksuotas žemės drebėjimas buvo 2004 m. spalio 21 d. Kaliningrado srityje, kurio stiprumas buvo 5,2 balo, pagal Richterio skalę. Nors jo seisminės bangos buvo jaučiamos ir dalyje Lietuvos, žalos pastatams ar žmonėms jis nepadarė.

Tikrosios grėsmės – nuvertinamos

Pasak A. Pilčico, dauguma žmonių neprotingai nuvertina tokias grėsmes, kaip gaisras, galvodami, kad jie įsižiebia daugiausiai mediniuose pastatuose dėl neatsargaus elgesio.

„Gaisras gali kilti tiek mūriniame name, tiek daugiabutyje ir nebūtinai dėl neatsargiai numestos neužgesintos cigaretės. Pasitaiko atvejų, kai sprogsta šildymo sistemos, įsiliepsnoja elektros instaliacijos arba ugnis įsiplieskia dėl neužgesintos žvakės ar neišjungtos elektrinės viryklės“, – perspėja A. Pilčicas.

51 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių teigė bijantys, kad jų namai ar kita nuosavybė gali nukentėti nuo viesulo arba uragano. Beveik pusė respondentų (49 proc.) prisipažino bijantys audros pasekmių, o 44 proc. – kad į jų namą ar kitą nuosavybę gali trenkti žaibas. Daugiausiai baimės dėl savo namų ir kitos nuosavybės lietuviams kelia potvyniai. Taip atsakė beveik 70 proc. apklaustųjų. Estijoje didžiausiu pavojumi laikomi žemės drebėjimai (84 proc.), o Latvijoje tikima, kad daugiausiai žalos gali pridaryti kruša (71 proc.).

Saugumo indekso tyrimą 2014 metais atliko visuomenės nuomonės tyrimų centras SKDS. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje internetu buvo apklausta po 1005 nuolatinius gyventojus nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...