captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nyderlandai ir Vokietija įsivėlė į žąsų karą

Dar prieš kelis dešimtmečius žiemoti skrendančios laukinės žąsys Nyderlanduose stabtelėdavo tik trumpam. Bet dabar jos tiesiog pasilieka. Olandai įsitikinę: žąsų jiems per daug.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dar prieš kelis dešimtmečius žiemoti skrendančios laukinės žąsys Nyderlanduose stabtelėdavo tik trumpam. Bet dabar jos tiesiog pasilieka. Olandai įsitikinę: žąsų jiems per daug.

Kaip geriausiai išnaikinti žąsis? 44 metų olandas Teunas Achterkampas, vadovaujantis gamtos fondui FBE, žino net keletą būdų.

Pirmiausia galima pažeisti kiaušinius: juos pradurti, užpilti kukurūzų aliejumi – kad embrionas negautų deguonies, gerokai supurtyti arba pakeisti gipso kiaušiniais. Taip pat galima bandyti žąsis sugaudyti ir nunuodyti.

Tačiau visa tai Nyderlanduose draudžiama. Tad olandai veikia senoviškai ir žąsis šaudo – vieną po kitos.

Dar prieš 30 metų laukinės žąsys, traukiančios žiemoti į rytus ir trumpam stabtelėdavusios Nyderlanduose, buvo laukiamas gamtos spektaklis.

Bet pastaruosius 10 metų jos ne traukia žiemoti toliau, o tiesiog lieka.

Praėjusią žiemą Nyderlanduose stabtelėjo 2,5 milijono laukinių žąsų.

Pusė milijono liko. Kas ketvirta ir vasarą susisuko lizdą Gelderlando provincijoje.

Per pastaruosius aštuonerius metus Gelderlando provincijoje „vasarinių“ žąsų skaičius patrigubėjo ir dabar siekia beveik 100 tūkst.

Olandai įsitikinę: žąsų per daug. Kad ir kokios gražios jos būtų, gyventi šalia jų tampa nebeįmanoma.

Ūkininkai lipa ant barikadų

Ar jums kada nors buvo kilusi mintis išsimaudyti ežere, kuriame kasdien turškiasi šimtai žąsų ir ančių?

Pamačius užterštą vandenį, ji, matyt, praėjo taip pat greitai, kaip ir atėjo.

Kokią žalą laukinės žąsys daro žemės ūkiui, gali papasakoti kiekvienas ūkininkas: nuskainiotos javų varpos, sutrypti šiaudai, numindžioti augalai ir išmatomis apdergta žolė, kurios po to jau neėda jokia karvė.

„Kai žąsys šimtais užpuola pasėlius, bent pusę derliaus gali pamiršti“, – žurnalistams skundžiasi ūkininkas Henkas Emmerzaalis.

Jam pritaria ir kiti. Jų apskaičiavimais, vien praėjusią vasarą žąsys Gelderlande padarė daugiau kaip pusės milijono eurų žalos.

Ūkininkus ėmėsi gelbėti Teunas Achterkampas.

Jo fondas atstovauja ne tik medžiotojams ir ūkininkams, bet ir gamtosaugininkams, kurie vieningai nusprendė, jog žąsys jau sugadino ganėtinai pasėlių ir nervų.

30 tūkst. žąsų leista iššaudyti šiais, dar 30 tūkst. – kitais metais. Papildomai nuspręsta surinkti 55 tūkst. žąsų kiaušinių.

Gelderlando provincijos valdžia planui pritarė. Bet net nenutuokė, kokį sąmyšį sukels kaimyninėje Vokietijoje.

Vokiečiai baiminasi migracijos

Dešimtys tūkstančių migruojančių paukščių kitoje Vokietijos sienos pusėje kelia stiprų nerimą šios šalies ūkininkams.

Jie keikia ir olandų sprendimą šaudyti žąsis, ir Vokietijos gamtosaugininkus, kurie jų šaudyti neleidžia.

Ūkininkai baiminasi, jog priežodyje minima kvaila žąsis ne tokia jau kvaila, ypač kai kyla pavojus gyvybei – žąsys spruks stengdamosi išvengti šūvių ir jau netrukus pasieks jų laukus. Žąsų antplūdis persikels į Vokietiją, kur jos netrukdomos galės veistis toliau.

Už Sibiro laukinių žąsų padarytą žalą vokiečiai ūkininkai gauna valstybės kompensaciją. Bet už pilkųjų Nilo ir kanadinių – „vasarinių“ žąsų išdaigas niekas neatlygina. Mat šios žąsys nėra įtrauktos į saugomų rūšių sąrašus.

„Jei greitai nerasime sprendimo, kuris veiktų abiejose šalyse, išspręsti problemą bus vis sunkiau“, – įsitikinęs 63 metų Josefas Petersas, atstovaujantis 2 tūkst. Klėvės apskrities ūkininkų Žemutinio Reino regione.

Kol kas tokio sprendimo nėra. Olandai yra radę savo išeitį ir apie kitokias kol kas negalvoja: užsiėmę. Tarp ūkininkų ir žąsų jau verda įnirtingi mūšiai. „Žąsų karas“, – sako ūkininkai.

„Neseniai per vieną dieną nušoviau net 20 žąsų, tiek dar nebuvo buvę – šimtai išgąsdintų paukščių pakilo ir nuskrido“, – pripažino H. Emmerzaalis.

Vokiečiai irgi jau ruošiasi artėjančiam frontui. Ir žino, kad teks kovoti surištomis rankomis.

Žąsų populiacija vis didėja

Ornitologai neatmeta, kad žąsys ims migruoti iš Nyderlandų Vokietijos link.

Be to, mokslininkai prognozuoja, kad ir be šios migracijos žąsų populiacija Vokietijoje ateinančiais metais katastrofiškai didės.

Naujausio skaičiavimo duomenimis, per dvejus metus Žemutiniame Reine, Klėvės ir Vėzelio apskrityse, vien pilkųjų žąsų padaugėjo nuo 18 iki 20 tūkstančių.

„Žąsys pamėgo šias apylinkes – čia drėgna, jauku ir mitalo daug“, – tvirtina Gamtosaugos federacijos NABU Žemutinio Reino stoties ornitologas Johanas Thissenas.

Šaudyti žąsų jis nesiūlo: šūviai išgąsdins kitus paukščius. Ir neefektyvu: žąsys būriais nuskris kitur.

Ornitologo nuomone, geriau taip apsunkinti žąsims gyvenimą, kad jos nenorėtų kurtis naujose vietose – pavyzdžiui, apsodinti krantą nendrėmis.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close