captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ne tas“ kačių kraikas gali kainuoti 18 mlrd. litų

Pačios pavojingiausios amerikiečių pramoninės atliekos saugomos net 77 skirtingose vietose. Visos šios saugyklos yra laikinos, o atliekos laukia perkėlimo į nuolatinę saugojimo vietą. Ir iki šių metų vasario buvo svarstoma, jog pati tam tinkamiausia vieta – po druskos dykuma Nju Meksike iškasta Pilotinė atliekų izoliavimo saugykla WIPP (Waste Isolation Pilot Plant).
ANADOLU AJANSI/ Scanpix nuotr.
ANADOLU AJANSI/ Scanpix nuotr.

Pačios pavojingiausios amerikiečių pramoninės atliekos saugomos net 77 skirtingose vietose. Visos šios saugyklos yra laikinos, o atliekos laukia perkėlimo į nuolatinę saugojimo vietą. Ir iki šių metų vasario buvo svarstoma, jog pati tam tinkamiausia vieta – po druskos dykuma Nju Meksike iškasta Pilotinė atliekų izoliavimo saugykla WIPP (Waste Isolation Pilot Plant).

Jau 15 metų saugykla veikia kaip kol kas vienintelė JAV nuolatinė atliekų saugykla, kurios saugumą ir minimalų poveikį aplinkai užtikrina tai, jog „žemo lygio“ radioaktyvios atliekos saugomos negyvenamoje dykynėje, 650 metrų gylyje, plieninėse statinėse, rašo „The Verge“.

Tačiau šiemet saugykloje atsitiko du nenumatyti įvykiai, privertę suabejoti WIPP perspektyvumu. Ir panašu, kad abejonių priežastis yra... kačių kraikas.

Kaip jau minėta, WIPP yra giliai po žeme, druskos dykumoje. Radioaktyvios atliekos į požemį gabenamos milžiniškais liftais, o požeminėje tunelių sistemoje patalpą užpildžius atliekomis, ši būna uždaroma visiems laikams.

Atrodo, procesas paprastas ir saugus. Bet vasarį nutiko du įvykiai, dėl kurių JAV Energetikos departamentas sustabdė saugyklos veiklą.

Visų pirma, vasario 5 dieną užsidegė druską gabenantis sunkvežimis. Kai tai nutinka pakelėje – tokia problemėlė yra lengvai sutvarkoma ir niekam dėl to galvos neskauda. Bet jeigu sunkvežimis užsidega 600 metrų gylyje, kur pilna branduolinių atliekų, pakvimpa katastrofa. Laimei, dėl šio įvykio nukentėjusių nebuvo, tačiau dėl gaisro teko sustabdyti darbus po žeme, kol tyrėjai išsiaiškino dėl ko gaisras įvyko ir ėmėsi priemonių, kad tai nepasikartotų. Antžeminė veikla vyko kaip įprasta.

Bet neilgai. Po devynių dienų, vėlyvą Valentino dienos vakarą, nuskambėjo signalas, skelbiantis, kad požemio ore esama radiacijos. Tuomet po žeme žmonių nebuvo, tačiau paviršiuje dirbantys žmonės įjungė galingus ventiliatorius, skirtus požemiui išvėdinti. Kitą dieną aliarmą paskelbė dar vienas jutiklis – šįkart jau esantis paviršiuje. Pasirodo, radiacijos lygis padidėjo ir išorėje. Visi darbuotojai buvo suvaryti į pastatus, visiškai atskirtus nuo atliekų saugojimo veiklos. Sklendės, užtikrinančios požeminio oro apykaitą, buvo užpildytos didelio tankio besiplečiančiomis putomis. Saugykla sustojo neribotam laikui.

Nepanašu, kad dėl šios nelaimės būtų kas nukentėjęs. Energetikos departamentas skelbia, jog darbuotojų gauta radiacijos dozė buvo ne didesnį nei krūtinės ląstą išsityrus rentgenu.

Tačiau laikas bėgo, o niekas nesikeitė. Saugykla sustojo. Apie 850 WIPP darbuotojų bimbinėja ir laukia, kol galima bus kuo nors užsiimti (arba, kaip rašoma oficialiuose dokumentuose, „atlieka paviršiaus įrenginių priežiūrą, talkina vykdant apžiūras ir patikrinimus“), kol Energetikos departamento atstovai aiškinasi, kur yra problemos priežastys.

Iš pradžių buvo iškeltos dvi hipotezės. Pirmoji – kad oloje, kur buvo saugomos atliekos, neatlaikė plieninė atrama. Tai reikštų, kad arba atrama, arba druskos luitas krito ir prakirto vieną iš plieninių statinių su atliekomis, dėl ko šios užteršė aplinką.

„Tai labai menkai tikėtina“, – sakė pensijon išėjęs geologijos mokslų daktaras Norbertas T. Rempe, dešimtmečius dirbęs pagrindiniu WIPP inžinieriumi. Patalpa, kurioje suveikė radiacijos jutiklis, buvo iškasta visai neseniai, todėl tikimybė, kad per trumpą laiką plieninės atramos surūdijo, yra labai menka.

Inžinieriaus manymu, kur kas labiau tikėtina yra antra hipotezė: kažkas negero nutiko vienoje iš statinių su atliekomis – atliekos kažkodėl įkaito, išsipūtė ir prakiurdė statinę iš vidaus.

Praėjusį mėnesį į tunelius nusileidę tyrėjai nustatė, kad teisinga yra antroji teorija: vienos iš atliekų statinių dangtis buvo pakilęs, o aplink esančios dulkės nuo iš statinės sklindančios kaitros pageltonavo. Kiekviena statinė yra pažymėta, todėl buvo nesunku nustatyti iš kur atkeliavo sukėlusioji tiek daug problemų: ja atsikratė Los Alamos nacionalinė laboratorija.

Daugelį metų WIPP dirbęs geologijos mokslų daktaras Jimas Conca tikina, jog žino, dėl ko nušovė statinės dangtis – jo teigimu kaltininkas yra kačių kraikas.

Geologo teigimu, neorganinis kačių kraikas pasižymi savybėmis, dėl kurių jis yra ideali medžiaga stabilizuojant nitratus radioaktyviose atliekose. Kraikas užtikrina, kad atliekos neperdžiūva ir neįkaista iki pavojingos ribos. Todėl kačių kraikas dažnai sumaišomas su žemo lygio atliekomis, kurios išgabenamos saugojimui į WIPP. J. Concos teigimu, veikiausiai vienoje iš statinių atliekoms stabilizuoti vietoje neorganinio kraiko buvo panaudotas organinis. „Žaliasis“ kačių kraikas yra pagamintas iš tokių medžiagų, kaip kviečiai ar kukurūzai. Šie organiniai kraikai nepasižymi silikatinėmis savybėmis, reikalingomis cheminiam nitratų stabilizavimui. Todėl tirpalui išdžiuvus jis gali užsidegti“, – rašė ekspertas.

Kitaip tariant, visos WIPP bėdos – radiacijos nuotėkis, keliems mėnesiams nutraukta veikla ir susirūpinimas dėl visos saugyklos ateities – prasidėjo nuo vieno žmogaus klaidos. Energetikos departamento atstovai patvirtino, kad „ne tas kraikas“ yra labai tikėtina cheminės reakcijos priežastis.

„Viskas, kas susiję su branduoline energetika, yra aprašyta labai griežtomis procedūromis. Viskas yra labai aišku. Jeigu nusprendžiate apdoroti atliekas, laikotės procedūros ir nuo jos nenukrypstate. Niekada. O kai kas nors nusprendžia procedūros nesilaikyti, tai būna labai, labai blogai. Šiuo atveju tai gali baigtis tuo, jog teks uždaryti pačią sėkmingiausią atliekų saugyklą istorijoje.“, – aiškino ekspertas.

Tai, kad milijardų dolerių vertės projektas sustojo dėl kažkieno sprendimo panaudoti ne tokį kačių kraiką, jau yra pakankamai absurdiška. Tačiau esminė šio įvykio pamoka yra tai, jog netgi pati geriausia atliekų saugykla yra labai jau jautrus reikalas. Dabar inspektoriams reikės imtis veiksmų, kad jokia kita statinė neiššaus, o tai reiškia, jog reikės nustatyti, keliose dar statinėse yra organinio kačių kraiko, kur tos statinės yra – jau po žeme ar dar paviršiuje, o gal dar laukia išgabenimo iš Los Alamos laboratorijos? O gal jos yra laikinoje saugykloje Teksase, į kurią kai kurios statinės buvo išgabentos kilus sunkumams WIPP saugykloje?

„Dabar reikia atlikti ekspertinį vertinimą, nustatyti, ar įmanoma pakeisti kraiką arba perkrauti atliekas taip, kad padidintas saugumas pateisintų riziką, kurią prisiims šiuos darbus atliksiantys žmonės“, – sakė Kalifornijos universiteto Berkelyje atominės energetikos profesorius.

Ir jeigu bus nuspręsta, kad atliekų stabilizavimo ar perpakavimo rizika yra nepateisinama, tai reikštų, jog WIPP teks uždaryti visiems laikams.

„Tai būtų baisi gėda ir didžiulė nelaimė“, – sakė N. Rempe. Mat WIPP saugykla amerikiečiams kainavo net 7,2 mlrd. JAV dolerių (18,2 mlrd. litų).

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close