captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Vyšnios medžio iš kosmoso“ paslaptis stebina Japoniją

Kosminė paslaptis stebina Japonijos vienuolius ir mokslininkus: vyšnios medis, išaugintas iš aštuonis mėnesius kosmose išbuvusios sėklos, sukrovė žiedus keleriais metais anksčiau, nei tikėtasi ir, beje, labai stebinančius žiedus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kosminė paslaptis stebina Japonijos vienuolius ir mokslininkus: vyšnios medis, išaugintas iš aštuonis mėnesius kosmose išbuvusios sėklos, sukrovė žiedus keleriais metais anksčiau, nei tikėtasi ir, beje, labai stebinančius žiedus.

Ketverių metų medelis, išaugintas iš kauliuko, kuris aštuonis mėnesius išbuvo Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS), balandžio 1 dieną pražydo – kokiais šešeriais metais pirma laiko. Tai suglumino ir budistų vienuolius senovinėje šventykloje centrinėje Japonijoje, kur tas medelis auga.

„Nustebome dėl to, kaip greitai jis išaugo“, – telefonu sakė Gandžodži šventyklos Gifu mieste vyriausiasis dvasininkas Masahiro Kajita.

„Joks kauliukas iš tėvinio medžio anksčiau niekada nebuvo sudygęs. Mes labai džiaugiamės, nes jis pakeis senąjį medį, kuris, sakoma, yra 1 250 metų senumo“, – sakė M. Kajita.

Nuostabusis kauliukas buvo tarp 265, surinktų nuo garsiojo „Princesės Chujo maldų sakuros „Seigan“ („Sei“ – reiškia prisiekti, o „gan“ – melstis dievui) medžio, tai buvo daroma pagal projektą, kurio metu rinktos įvairių vyšnių sėklos 14-oje vietų visoje Japonijoje.

Kauliukai 2008 metų lapkritį buvo nusiųsti į TKS, o kitų metų liepą grįžo į Žemę drauge su japonų astronautu Koichi Wakata, apskrieję mūsų planetą 4 100 kartų.

Kai kurie kauliukai buvo nusiųsti laboratoriniams bandymams, bet dauguma jų iškeliavo į savo kilmės vietas ir dalis jų buvo pasodinta daigynuose netoli Gandžodži šventyklos.

Iki šių metų balandžio „kosminis vyšnios medis“ išaugo iki maždaug 4 m aukščio ir staiga sukrovė devynis žiedus, kurių kiekvienas yra tik su penkiais vainiklapiais, nors tėvinio medžio žiedai turi po maždaug 30 vainiklapių.

Panašios vyšnios pirmą kartą paprastai pražysta po maždaug 10 metų.

Gandžodži medelis yra ne vienintelė anksti pražydusi „kosminė“ vyšnia.

Iš 14 vietų, kuriose buvo pasodinti kosmose pabuvoję kauliukai, keturiose medeliuose buvo pastebėti žiedai.

Prieš dvejus metus jaunas medelis sukrovė 11 žiedų Hokute, kalnų regione 115 km į vakarus nuo Tokijo, maždaug dveji metai po to, kai buvo pasodintas.

Tos atmainos sakuros paprastai pražysta sulaukusios aštuonerių metų.

Kosminiai spinduliai

Sėklos į TKS buvo nusiųstos pagal „švietimo ir kultūros projektą, kad vaikai galėtų rinkti sėklas ir sužinoti, kaip iš jų išauga medžiai ir kaip jie gyvena grįžę iš kosmoso“, sakė projektą organizavusios kompanijos „Japan Manned Space Systems“ (JAMSS) atstovė Miho Tomioka.

„Tikėjomės, kad (Gandžodži) medis pražys maždaug 10 metų po sėklos pasodinimo, kai tie vaikai sulauks pilnametystės“, – pridūrė ji.

Projekte dalyvavusi Cukubos universiteto mokslininkė Kaori Tomita-Yokotani sakė, kad ją glumina ši nežemiška paslaptis.

„Vis dar negalime atmesti galimybės, kad jį kažkaip paveikė jo patekimas į kosmoso aplinką“, – sakė ji.

Augalų fiziologijos specialistė K. Tomita-Yokotani taip pat sakė, jog sunku paaiškinti, kodėl tas šventyklos medelis augo taip greitai, nes nėra kontrolinės grupės, kad būtų galima palyginti jo augimą su kitais medžiais.

Pasak jos, negalima atmesti kryžminio apdulkinimo su kitomis rūšimis galimybės, bet trūkstant duomenų aiškinti sunku.

„Žinoma, yra tikimybė, kad buvimas stipresnių kosminių spindulių aplinkoje paspartino sudygimo ir bendro augimo procesą, – sakė ji. – Moksliniu požiūriu, galime pasakyti tik tai, jog nežinome, kodėl“.

K. Wakata šiuo metu vėl dirba TKS ir yra jos vadas. Ketvirtadienį jis per teletiltą su Japonijos premjeru Shinzo Abe ir JAV ambasadore Japonijoje Caroline Kennedy pasikalbėjo apie savo kasdienį gyvenimą, būdamas šimtai kilometrų virš Žemės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...