captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilnietį nustebino netikėtas reginys: prie „Akropolio“ užfiksavo stirnų būrelį

Antradienį keliaudamas į darbą GRYNAS.lt skaitytojas užfiksavo įdomų reginį: Vilniaus Šeškinės mikrorajone, visai netoli prekybos centro „Akropolis“, pusryčiavo grupelė stirnų.
R. Narmonto/DELFI nuotr.
R. Narmonto/DELFI nuotr.

Antradienio rytas gali prasidėti ir kitaip. Kaip ir kasdien keliaujant į darbą GRYNAS.lt skaitytojas pastebėjo grupelę grakščių stirnaičių, kurios smalsiai dairėsi Šeškinės apylinkėse, visai šalia prekybos centro „Akropolis“.

Nors atrodytų, kad stirnos didmiesčio miegamajame rajone yra išskirtinis reginys, tačiau Vilniuje laukiniai gyvūnai svečiuojasi jau ne pirmą kartą. Pernai pavasarį vilniečius stebino pačiame sostinės centre, Arkikatedros aikštėje, apsilankęs šernas. Įvykio vietoje šerną vaikėsi du policijos pareigūnai, tačiau nuo jų žvėris išsisuko ir paspruko į netoliese esantį parkelį.

Galimai tas pats šernas buvo užfiksuotas vaikštinėjantis Vingio parke, Užupyje bei Antakalnio rajone.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Alius Ulevičius tąkart sakė, kad, jeigu šernas tikrai atklydo į miestą, tai pirmas toks atvejis per visą profesoriaus darbo praktiką. Tačiau jis neneigė, kad taip tikrai galėjo nutikti.

„Į Kalnų parką šernas gali ateiti palei Vilnelę. Jeigu žmogus tinkamai atpažino laukinį gyvūną, tai, matyt, yra galimybė kažkur palei Vilnelės slėnį šernams ateiti. Paprastai jie privengia žmonių apgyvendintų teritorijų, tačiau tokių slėnių koridoriais vienas kitas gali ateiti. Vis dėlto, tai būtų retas atvejis. Aš tai girdžiu pirmą kartą“, – sakė mokslininkas.

Praėjus kelioms dienoms, sostinėje stirna, liudininko teigimu, perplaukusi Nerį, išbėgo į gatvę ir buvo partrenkta automobilio.

Po kelių savaičių miško žvėrių sulaukė ir kauniečiai: gyventojai sufilmavo miesto teritorijoje besiblaškantį briedį.

Tokios situacijos, kai laukiniai gyvūnai blaškosi mieste, gali būti pavojingos. Miško žvėrys gali netikėtai išbėgti į važiuojamąją kelio dalį ir sukelti eismo įvykį, todėl vairuotojai turi būti budrūs.

R. Narmonto/DELFI nuotr.

Pastaraisias metais pastebimas nemažas kanopinių žvėrių skaičiaus augimas. Žinduolių specialistas A. Ulevičius tai apibūdino kaip natūralų gamtos procesą, kai daugėja nedirbamos žemės plotų.

„Viena iš priežasčių yra ta, kad keitėsi žemėnauda. Daug žemių tapo apleistos ir dabar jos užželia krūmais, mišku. Daugeliui kanopinių tas gan patrauklu ir palengvėja išgyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, žiemos laikotarpiu, kada krūmai yra neaukšti ir kada kanopiniai pereina maitintis šakaliniu pašaru arba žieve“, – aiškino mokslininkas.

A. Ulevičius tęsė, jog nereiktų pamiršti, kad kanopinių žinduolių populiacijas reguliuoja ir medžiotojai bei oro sąlygos.

„Kita priežastis – medžiotojai, matyt, yra susireguliavę taip, kad medžioja daugiau patinus, o patelės yra pagrindinis garantas, dėl ko gali augti populiacija. Dar gali būti dėl to, kad žiemos pakankamai šiltos ir minkštos. Pavyzdžiui, stirnoms išgyventi tapo žymiai lengviau nei giliomis žiemomis“, – teigė pašnekovas.

Kanopiniai ieško naujų gyvenamųjų teritorijų ir taip užklysta į miestų teritorijas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...