captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lakūnų blaivumas netikrinamas, nes tam nėra pagrindo?

Lakūnų blaivumas prieš ar po skrydžio nėra tikrinimas, nes nėra tikslo to daryti. Taip teigia Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. Jo nuomone, griežtesni reikalavimai neduoda naudos, kurią gali suteikti pilotų sąmoningumo skatinimas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Lakūnų blaivumas prieš ar po skrydžio nėra tikrinimas, nes nėra tikslo to daryti. Taip teigia Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas. Jo nuomone, griežtesni reikalavimai neduoda naudos, kurią gali suteikti pilotų sąmoningumo skatinimas.

„Tikrinimas nėra panacėja. Labiausiai kovoti padeda sąmoningumas. Išaugusios jaunosios kartos, kuri nematė sovietinio gyvenimo būdo, kitoks gyvenimo būdas, kitoks požiūris į savo profesiją. Bent kol kas aš esu tvirtinai įsitikinęs ir nematau pagrindo įvesti būtiną tikrinimą“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ sako A. Šumskas.

Tą pačią poziciją išsako ir pilotas instruktorius Kęstutis Zagreckas. Jo teigimu, griežta patikra nepaskatins lėktuvo įgulos narių sąmoningumo.

Stiuardesė: teko matyti „pavargusių“ kolegų

Šešerius metus stiuardese dirbusi ir vardo atskleisti nenorėjusi stiuardesė tvirtina, kad atvejai, kai lėktuvo įgulos nariai darbo metu būna apsvaigę nuo alkoholio nėra dažna. „Tai nėra dažnas atvejis, bet per šešerių metų patirtį teko matyti „pavargusių“ kolegų – veikiausiai žmogus buvo vakarėlyje. Žinoma, negali pasakyti, ar jis tikrai yra išgėręs, kiek išgėręs, bet matai, kad jo sveikata ne pati geriausia, kokia galėtų būti“, – pasakoja stiuardesė.

Pašnekovės tvirtinimu, prieš įsidarbindamas žmogus turi pasirašyti darbo sutartį, kurioje nurodoma, kiek pilotas ar kitas įgulos narys turi būti miegojęs, koks gali būti poilsis ir kiti aspektai. Ji pateikia pavyzdį, kad įmonėje, kurioje ji dirbo, buvo nurodyta, jog įgulos narys negali vartoti alkoholinių gėrimų, likus 12 valandų iki skrydžio.

„Taisyklės yra, bet nesu mačiusi, kad būtų vykdomi kokie nors patikrinimai. Teoriškai jie turėtų būti. Vieną kartą, įtarus vieną kolegą, įgulai buvo atliekami narkotikų testai. Tai buvo vienintelis atvejis per šešerius mano darbo metus, kai, turint įtarimą, buvo imtasi veiksmų ir buvo atliktas testas“, – sako stiuardesė.

Ji priduria, kad dažniausiai linksmybes prieš skrydį mėgdavo stiuardai, tačiau yra pasitaikę, kad pilotai taip pat atvykdavo neišsimiegoję. Pašnekovė pabrėžia, kad negali spręsti, ar jie būdavo apsvaigę nuo alkoholio.

Pilotuoti galima, kraujyje turint 0,2 promiles alkoholio

Piloto instruktoriaus K. Zagrecko aiškinimu, Europoje galioja baziniai Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) reikalavimai, taikomi visoms aviakompanijoms ir visiems lėktuvų įgulų nariams. Piloto teigimu, bendrovės gali šiuos reikalavimus sugriežti ir dažnai pasirenka tai padaryti.

„Daugeliu atveju bendrovės sugriežtina reikalavimus. Pavyzdžiui, lakūnai gali skristi, kraujyje turėdami 0,2 promiles alkoholio. Tai – bendras reikalavimas Europoje, o bendrovė nusistato dar griežtesnį“, – sako K. Zagreckas.

Jo nuomone, tokie draudimai nėra itin sėkmingi. Piloto įsitikinimu, lakūnai neturėtų būti prižiūrimi draudimais, jiems turėtų būti diegiamas sąmoningumas, savivoka. „Sovietiniais laikais blaivumo tikrinimas buvo kiekvienos dienos praktika. Tai išlikę Rusijoje. Kai kartais ten būnu, labai keista praeiti visą tą procedūrą. Tai užima daug laiko. [...] Kai pasikeitė taisyklės, žmonės nesuprato, ar galima, ar negalima [vartoti alkoholį – LRT.lt]. Buvo vykdomi neplaniniai tikrinimai. Tuomet daug žmonių atsisijojo ir išėjo iš darbo. Liko kito sąmoningumo, kito požiūrio į darbą žmonės“, – tikina K. Zagreckas.

A. Šumskas: pasitikima pačiais žmonėmis

Tos pačios nuomonės laikosi ir Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Šumskas. Jis tvirtina prisimenantis tik vieną atvejį, kuris įvyko prieš aštuonerius metus, kai dėl alkoholio buvo apsvaigusi skrydžio palydovė. A. Šumsko įsitikinimu, tokiems patikrinimams nėra precedento ir būtinybės.

„Tikrinimų atsisakyta 1991 m. Tai – standartinė vakarietiška praktika. Niekur civilizuotame pasaulyje neatliekamas priešskrydinis medicininis patikrinimas. Tai būdinga kai kurioms Rytų šalims. Kol kas neturime rimto pagrindo manyti, kad tai būtina. Daugiausia orientuojamasi ne į kontrolę, o žmonių sąmoningumą, atsakingumą. Kaip žinia, piloto profesija vis dėlto reikalauja nemažos atsakomybės ir atsakingumo jausmo, todėl daugiau pasitikima pačiais žmonėmis“, – tvirtina A. Šumskas.

Anot jo, blaivumo patikrinimas prieš ir po skrydžio nėra efektyvus ir negarantuoja saugumo. Jo teigimu, Rytų valstybėse tokie tikrinimai atliekami, tačiau vis tiek pasitaiko avarijų, kurios įvyksta dėl to, kad pilotas buvo neblaivus.

„Tikrinimas nėra panacėja. Labiausiai kovoti padeda sąmoningumas. Išaugusios jaunosios kartos, kuri nematė sovietinio gyvenimo būdo, kitoks gyvenimo būdas, kitoks požiūris į savo profesiją. Bent kol kas aš esu tvirtinai įsitikinęs ir nematau pagrindo įvesti būtiną tikrinimą“, – sako A. Šumskas.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas nurodo, kad bandymas padėti taisyti, pritaikant griežtas bausmes, yra buvusios, o ne šiuolaikinės sistemos reiškiniai. Ekspertas įsitikinęs, kad pilotai turi būti sąmoningi, o bendrovėse turi vyrauti netolerancija netinkamam elgesiui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...