captcha

Jūsų klausimas priimtas

Signalizacija, kaimynai ar draudimas: kaip turtą linkę saugoti tautiečiai?

Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, jog siekdami apsaugoti turtą Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia garantijoms, kad už nuostolius bus sumokėta piniginė kompensacija, rašoma pranešime spaudai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, jog siekdami apsaugoti turtą Lietuvos gyventojai pirmenybę teikia garantijoms, kad už nuostolius bus sumokėta piniginė kompensacija, rašoma pranešime spaudai.

Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakymu atliktos apklausos metu net 35 proc. respondentų, paklausti, koks yra tinkamiausias būdas apsaugoti savo turtą išvykstant ilgesniam laikui, nurodė turto draudimą. 23 proc. apklaustųjų išvykdami iš namų turtą saugotų apie tai įspėdami kaimynus, dar 20 proc. pirmenybę teikia signalizacijai.

„Signalizacija, šarvo durys ar apsauginės langų žaliuzės yra gera papildoma turto apsaugos priemonė, tačiau dažnai nutinka, jog net esant šioms priemonėms, namai vis tiek apvagiami“, – pasakoja „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių gyventojų turto draudimo produktų vadovė Jurgita Nagrockė.

Tyrimo rezultatai rodo, kad pasirenkami turto apsaugos būdai dažnai priklauso nuo gyventojų išsilavinimo, gyvenamosios vietos bei socialinės padėties. Turto draudimui, kaip apsaugos priemonei, dažniausiai prioritetus teikia žmonės gyvenantys didmiesčių daugiabučiuose, su aukštuoju ar nebaigtu aukštuoju išsilavinimu. 

Tuo tarpu asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, kurių pajamos šeimos nariui yra iki 200 eurų per mėnesį, pirmenybę saugant turtą teikia kaimynams ir įspėja juos apie savo išvykimą. Kaimynus įspėti taip pat linkę kaimo vietovių ir individualių namų gyventojai, o beveik pusė kotedžų gyventojų (46 proc.) mano, kad patikimiausia turto apsaugos priemonė – signalizacija.

„Kaimynai ar vietinė signalizacija, kaip papildoma turto apsaugos priemonė, gali veikti ten, kur yra stipri, bet nedidelė bendruomenė, kaimynai vieni kitus pažįsta ir mato, kai aplink sukiojasi nepažįstami žmonės“, – apklausos rezultatus komentuoja J. Nagrockė.

Specialistės manymu, ateityje savo turtą draudžiančių žmonių tik daugės. Skandinavijos šalyse turto draudimas nepalyginamai populiaresnis ir draudžiamasi net esant signalizacijai, patikimiems kaimynams bei kitoms apsaugos priemonėms. „Gjendisige Baltic“ duomenimis, gyventojų turto vienos vagystės nuostolis vidutiniškai siekia apie 700 eurus, o vidutinė būsto turto draudimo įmoka – vos 80 eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...