captcha

Jūsų klausimas priimtas

Reiklūs augintiniai bonsai galės apsistoti viešbutyje

Bonsų viešbutį įkūrusi jauna šeima pasakoja, kad savo kailiu patyrė poreikį palikti reiklius augintinius deramoje globoje. Pasak jų, bonsų auginimas yra didelė atsakomybė, kuria tenka pasirūpinti išvykstant atostogauti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Bonsų viešbutį įkūrusi jauna šeima pasakoja, kad savo kailiu patyrė poreikį palikti reiklius augintinius deramoje globoje. Pasak jų, bonsų auginimas yra didelė atsakomybė, kuria tenka pasirūpinti išvykstant atostogauti.

Jauna Kęstučio ir Jolitos Totoraičių šeima augina medelius bonsus ir net yra įkūrusi bonsų viešbutį. Prieš 14 metų susidomėjusi nykštukiniais Japonijoje itin populiariais medeliais, šiandien pora pomėgį pavertė mažu šeimos verslu.

 „Bonsais pradėjome domėtis iš  knygų. Paskui tiesiog vaikščiojome po mišką, ieškojome medžių ir pradėjome juos kasti, nešti namo. Pirmieji mūsų bonsai buvo auginami balkone. Pati pirmoji buvo viena pušis, kuri ir šiandien auga mūsų sode“, – kalba K. Totoraitis.

Žodis „bonsai“ kilo iš kinų žodžių „pun sai“, reiškiančių medį, augantį vazone. Totoraičiai pasakoja, kad pradedantieji augintojai klaidingai mano, jog bonsai formuojami iš miniatiūrinių, žemaūgių augalų ar net kažkokių specialių medžių rūšių. Iš tiesų tai paprasčiausi vijokliai, krūmai ir medžiai, kurie žydi, dera, rudenį meta lapus ir reikalauja tiek pat lauko sąlygų, kiek ir neformuoti jų giminaičiai.

J. Totoraitienė savo pomėgį vadina geriausiu poilsiu ir sako, kad bonsų auginimas – puikiausias būdas išmokti neskubėti, nes medelio formavimas trunka visą gyvenimą.

Bonsai išlieka maži dėl specialios formavimo technikos ir nuolatinės priežiūros. Medelius šiltuoju metų laiku būtina kasdien laistyti, nuolat formuoti, o kas porą metų persodinti. Dėl to jų augintojams sunku ištrūkti iš namų. Todėl Totoraičiai sumanė įkurti bonsų viešbutį.

Mintis įkurti bonsų viešbutį gimė iš labai praktiškų sumetimų. Kuomet patys pradėjom auginti savo bonsai medžius, išvažiuodami atostogauti neturėdavom kur jų palikti. Jais rūpindavosi giminaičiai. Taip nusprendėm įkurti bonsai viešbutį, kuriame žmonės išvažiuodami atostogų galėtų atvežti ir palikti medelius“, – pasakoja bonsų viešbučio įkūrėjas.

Totoraičiai neigia mitą, kad medelių formavimas esąs jų kankinimas – jų teigimu, medeliai bonsai dažnai auginami iš nulaužtų ar kitaip pažeistų augalų, o jų formavimas daro ne daugiau žalos, nei žolės pjovimas ar plaukų kirpimas. Tiesa, kad ir kokie gražūs šie augalai, jų dovanoti kitiems augintojai nepataria dėl didelės atsakomybės – esą sprendimas auginti bonsą yra ne mažesnis įsipareigojimas, negu šuniuko ar kačiuko įsigijimas.

„Yra žmonių, kurie sako:  „žinote, aš nesugebėsiu, negalėsiu auginti tokio medelio“. Tokių žmonių mes neįkalbinėjame. Jiems geriau atidėti bonsai meną vėlesniam laikui, kai subręs ir pajus, kad tikrai gali juos prižiūrėti“, – sako J. Totoraitienė.

Savotišku menu bonsai tapo maždaug prieš 500 metų, kai iš Kinijos pateko į kruopštumu ir estetikos poreikiu garsėjančią Japoniją. Bonsų kainos priklauso nuo medžio rūšies ir amžiaus ir prasideda nuo 50-ies eurų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Įvairenybės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...