Gyvenimas

2019.02.17 21:30

Pediatrė apie autizmo priežastis: įtakos gali turėti ir poros amžiaus skirtumas, ir tėvo intelektas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.02.17 21:30

Autizmo atvejų daugėja ir jei iš pat pradžių daugėjimas nebuvo toks drastiškas, šiandien yra mokslininkų, kurie teigia, kad tai autizmo epidemija, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako vaikų neurologė-socialinė pediatrė, Vaiko raidos centro skyriaus vedėja Laima Mikulėnaitė. Kalbėdama apie sutrikimo priežastis jis teigia, kad įtakos gali turėti ir būsimos mamos aplinka, ir aukštas būsimo tėčio intelektas.

„Kas 15  minučių visame pasaulyje tėvai išgirsta diagnozę – jūsų vaikas turi autizmo sutrikimą. Dažniausiai autizmas diagnozuojamas antraisiais vaiko gyvenimo metais. O berniukai yra beveik penkis kartus labiau linkę turėti šį sutrikimą negu mergaitės“, – sako laidos vedėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Pasak jo, išgirdus šią diagnozę dažniausiai kyla klausimas – kodėl? Vėliau seka ilgi kaltinimai sau, o tėvai klausia, ar įtakos galėjo turėti gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai, skiepai ar kitos priežastys. Tai itin opūs klausimai, nes autizmas – ne vien vaiko diagnozė. Tai diagnozė visai šeimai, kuri amžiams pakeičia jų gyvenimą.

„Autizmas – sudėtingas raidos sutrikimas, kai kitaip suvokiama aplinka, kreipiama itin daug dėmesio į detales, yra socialinių ir komunikacinių sunkumų. Vaikas savitai reiškia emocijas. Nepaisant to, kad medicina vis tobulėja, nėščiųjų priežiūra ir tyrimai dažnesni, gyvenimo sąlygos geresnės – autizmo sutrikimų kiekvienais metais diagnozuojama vis daugiau“, – tikina A. Unikauskas.

C. Woods/Unsplash nuotr.

Jam antrina ir vaiko raidos specialistė L. Mikulėnaitė. Pasak jos, autizmo atvejų išties dažnėja, o kai kurie mokslininkai šį sutrikimą jau vadina epideminiu.

„Liūdna informacija, kad autizmo atvejų daugėja. Jei iš pat pradžių daugėjimas nebuvo toks drastiškas, šiandien yra mokslininkų, kurie teigia, kad tai autizmo epidemija. 2018 metų duomenimis, 1 iš 59 vaikų serga autizmu. Amerikoje, kur vyksta labai intensyvi pagalba autistams, yra regionų, kur liga diagnozuojama 1 iš 28. Paskutiniai Pietų Korėjos duomenys taip pat rodo, kad 3,5 proc. vaikų turi autizmo sutrikimą“, – sako specialistė.

Tačiau priežastys, kodėl autizmo atvejai tampa vis dažnesni – neaiškios: „Niekas pasaulyje nėra pilnai atsakęs, kodėl daugėja autizmo atvejų. Kaip ir daugelio raidos sutrikimų priežasčių, pagrindinė autizmo priežastis, kad smegenys nėštumo metu vystosi kitaip, nei normaliai besivystančių vaikų.

Ląstelės, kurios turi apmirti vaikui gimus ir tampa nebefunkcionalios, nereikalingos – autizmo atveju neapmiršta. Nėra nustatyta priežasčių, kad kažkokios aplinkybės sukeltų autizmą po vaiko gimimo.“

M. Parzuchowski/Unsplash nuotr.

Be to, priduria gydytoja, įtakos turi ir genetiniai veiksniai. „Kuo toliau, tuo daugiau atrandama genetinių sindromų, kurie iš tiesų eina su autizmo klinika. Yra dar vienas dalykas – apie autizmą pradėjome kalbėti maždaug prieš 30 metų.

Mokslas vystosi – lygiai taip pat, kaip daugėja autizmo atvejų, daugėja ir mokslinių darbų. Dalį ligos padidėjimo sudaro patobulėjusi diagnostika“, – sako ji ir paaiškina, kad anksčiau ligos atvejų mažiau būdavo todėl, kad ne visiems pacientams ji buvo diagnozuojama.

Į paplitusią nuomonę, kad autizmo spektro sutrikimai vaikams išsivysto dėl skiepų, L. Mikulėnaitė atsako paprastai – jokių sąsajų tarp skiepų ir autizmo mokslininkai neranda. Gydytojai pritarė ir kelios autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus auginančios mamos – kelių iš jų vaikai net nėra skiepyti.

„Kadangi nežinome vienos autizmo priežasties ir į šį klausimą atsakyti sunku, prasideda įvairiausios manipuliacijos. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad skiepai susiję su autizmu“, – pabrėžia L. Mikulėnaitė.

Kalbėdama apie tikrąsias autizmo priežastis, gydytoja tikino, kad įtakos gali turėti ne tik genetika, bet ir būsimos mamos aplinka bei tvirtina, kad autizmo spektro sutrikimai atsiranda tik vaikui dar būnant įsčiose, o ne jam gimus.

Rawpixel/Unsplash nuotr.

„Jei nėščioji turi kontakto su tokiomis medžiagomis, kaip pesticidai, švinas, gyvsidabris, atsiranda didesnė rizika gimti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Mokslas šiandien atmeta paties vaiko užsikrėtimą priklausomai nuo aplinkos – nei sunkieji metalai, nei cheminės medžiagos autizmo vaikui nesukelia jau gimus“, – teigia ji.

Tarp kitų rizikos veiksnių – ir amžius bei intelektas: „Rizikos faktorius yra tada, jei tarp vaiko tėvų yra didelis amžiaus skirtumas. 2017 metas nustatyta, kad jeigu tėtis turi aukštesnį intelektą, didesnė tikimybė, kad jis gali susilaukti vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą.“

Norint išvengti šio sutrikimo, L. Mikulėnaitė ragina būsimus tėvus nėštumą suplanuoti: „Mamos ligos, vaistų naudojimas, infekcijos – visa tai turi įtakos autizmo atsiradimui nėštumo metu. Labai norėtųsi, kad poros, kurios nori turėti vaikų, tam ruoštųsi – pasitikrintų sveikatą. Spontaniški atvejai – labai didelė rizika. Yra daug rizikos veiksnių, tačiau vienos priežasties, kurį sukelia autizmą, pasakyti negalime – turbūt ir niekada negalėsime.“

Plačiau apie autizmo spektro sutrikimus ir gydytojų bei mamų, auginančių tokius vaikus, diskusija – laidos įraše.

Parengė Gertrūda Stripeikytė.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius