Gyvenimas

2019.01.13 15:26

Niekur nematyti kadrai: L. Asanavičiūtės pasirodymas folkloro ansamblyje

LRT televizijos laida „Ryto suktinis“, LRT.lt2019.01.13 15:26

„Aš sakiau – nesąmonė, negali būti“, – taip į Loretos Asanavičiūtės žūtį reagavo folkloro ansamblio, kuriame ji šoko, vadovė Rūta Aleksiūnienė. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Ryto suktinis“ ji pasakoja, kaip reagavo ansamblio nariai ir kodėl tokių akimirkų pamiršti paprasčiausiai neįmanoma. Jos pasakojimą papildo unikalūs vaizdo įrašai su L. Asanavičiūte.  

Laidos vedėja Z. Kelmickaitė retoriškai klausia, kodėl žmonės, apie tuos įvykius, kurie kartais yra labai sunkūs, nekalba arba nenori kalbėti. Ji pripažįsta ir pati apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kuriuose dalyvavo kartu su folkloro ansamblio Ratilio“ žmonėmis, iki šiol nėra pasakojusi.

Turbūt dėl panašių priežasčių, tik šią savaitę Z. Kelmickaitė sužinojo, kad Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblyje „Jorė“ šoko šviesaus atminimo Loreta Asanavičiūtė. Ansamblio vadovė Rūta Aleksiūnienė prisimena žinią apie L. Asanavičiūtės žūtį:  „Aš sakiau – nesąmonė, negali būti, [...] ji noriai mokėsi, labai noriai dainavo. Mes netgi vieną vakaronę, atsimenu, vedėme su ansambliu, ansambliečių užduotis buvo šokdinti publiką.

Loreta Asanavičiūtė pasikvietė ne bet ką, o Liudą Augaitį, mūsų žinomą folkloristą. Ji jį mokė mūsų, kažkokio šokio variantą. Ir matau, kad jis švelniai juokiasi, kad jį čia taip, o ji [L. Asanavičiūtė] sako: „Ne taip reikia šokti padispaną, mes kitaip jį šokam“. O Liudas žiūri į mane, žiūri į ją: „Kokias tu čia ansamblietes esi išsiugdžiusi?“. Ji [L. Asanavičiūtė] taip rimtai, atsakingai, kaip ji išmokyta norėjo tą daryti, publikai parodyti kaip“.

Laidos stop kadras

Paklausta, kaip reagavo ansambliečiai, kai žinia apie L. Asanavičiūtės žūtį buvo patvirtinta, R. Aleksiūnienė prisimena, kad visi ansamblio nariai kartu ėjo į Sporto rūmus, kuriuose buvo pašarvoti žuvusieji. „Suradome Loretą, ten buvo jos artimieji, buvo jos mama. Prisistatėme, kad esame ansamblis. Ji sako: „Taip, žinau, kur Loreta dainavo, jai labai patiko.

Prie karsto padainavome „Aušta aušrelė“. Man dabar ta daina, nors ir tokia paprasta, kaip ir graži būtų, bet tokias emocijas kelia. Tu negali pamiršti tokių dalykų. [...] Yra dalykų, kuriuos  pamiršti, o yra dalykų, kurių neišeina pamiršti, visą tą emociją, visą tą vaizdą tu matai, tiesiog. Ir, matyt, kad iš mūsų pasakojimų ir tie, kurie nebuvo, pajautė mūsų emocinę būklę, visgi pabandė suprasti, kad labai buvo baisu“,  – prisimena ansamblio vadovė.

Anot jos, emocijas dar labiau paaštrino tai, kad viskas buvo labai netikėta: „Taip, buvo kalbos, [...] visi politikai kalbėjo, kad čia gali būti. Bet, kad taip bus? Kad taip įvyks, man atrodo, niekas netikėjo. Tai buvo tas faktorius, kad mes netikėjom – tai „duoda“ dar stipriau per galvą, per psichiką, per emocijas, per viską“.

Unikalius kadrus galima išvysti laidos „Ryto suktinis“ įraše.