captcha

Jūsų klausimas priimtas

Autobuso vairuotojas: pasitaikydavo, kad ir autobuso durys iškrisdavo

Anksčiau buvo paprasčiau – žiemą visuose autobusuose šalta, vasarą karšta, atdari liukai ir langai, žmonės važiuodavo susispaudę, LRT RADIJO laidai „Darbas – ne vilkas“ sako Valdas Pervazas, 33 metus dirbantis autobuso vairuotoju. Anot pašnekovo, ši profesija nėra nuobodi – keičiasi vietos ir žmonės, o įdomiausia vairuoti tarptautinių maršrutų autobusus.
E. Blaževič/LRT nuotr.
E. Blaževič/LRT nuotr.

– Kaip tapote autobuso vairuotoju?

– Autobuso vairuotojo profesija man patiko nuo vaikystės. Autobuso vairuotojas skyrėsi nuo kitų vairuotojų – pasitempęs, su specialia apranga. Skirdavosi autobuso vairuotojas, bet gal man taip vaikystėje atrodė. Nuo tada ir norėjau tapti autobuso vairuotoju.

– Kiek tam reikia mokytis?

– Baigiau 11 klasių, po to išsilaikiau teises – mokiausi 8 mėnesius. Padirbau per vasarą su vairuotoju ir buvau pašauktas į armiją. Tada įsidarbinau autobusų parke.

– Koks buvo pirmasis vairuojamas autobusas?

– Buvo LAZ autobusas, bet su juo teko tik po teritoriją važinėti. Aš pradėjau su „Ikarus“. Važinėjau po miestą – nes anuomet norėdamas dirbti autobuso vairuotoju užmiestyje, tolimaisiais reisais, prieš tai turėjo išdirbti maždaug 3 metus, turėti stažą. Taip pat turėjo būti ne jaunesnis nei 25 metų amžiaus. Šiuo metu to nereikalauja.

– Bandau įsivaizduoti – 1986 m., gatvėse  automobilių nedaug, žmonės keliauja visuomeniniu transportu. Koks buvo vairavimas tada?

– Vairavimas tada būdavo sunkus – labai daug keleivių, pilni autobusai, neužsidarančios durys – būdavo durys ir iškrenta, atgal sumontuoji ir toliau važiuoji. Keleiviai po ratais nekrisdavo, bet piko metu būdavo greitieji maršrutai – ryte vežėme į centrą žmones, grįždavome tušti, po pietų veždavome iš centro į miegamuosius rajonus. Per piko valandas laisvai važiuodavom.

– Kamščių nebuvo, eismas buvo lengvas?

– Taip, su dabartiniais laikais nepalyginsi.

– Bet autobusas buvo be kondicionieriaus, vasarą su visais atidarytais langais, visi pikti kaip velniai.

– Daug dulkių būdavo.

BNS nuotr.

– Kada būdavo geriau vairuoti – žiemą ar vasarą?

– Be abejo, vasarą. Vasarą geresnės kelio sąlygos, daugiau šviesos, tamsiu paros metu mažiau reikia važiuoti.

– Padarykime lyginamąją analizę – šie laikai ir anie laikai. Pavyzdžiui, saugumo sąlygos, autobuso techniniai reikalavimai labai stipriai pasikeitė? Ar važinėdavote su plikomis padangomis?

– Pasikeitė labai. Žieminių padangų nedėdavome, būdavo restauruotos padangos. Nebūdavo reikalavimo keisti padangų į žiemines, todėl ir nekeisdavome.

– O autobusų parke autobusai būdavo seni?

– Būdavo atnaujinamas, bet ne taip, kaip dabar.

– O kokie dar reikalavimai prisidėjo?

– Nebūdavo kondicionierių, šildymas būdavo ne toks kaip dabar, paprasčiau buvo – žiemą visuose autobusuose buvo šalta, vasarą būdavo karšta, atdari liukai ir langai, žmonės važiuodavo susispaudę.

– Yra sakoma, kad traukinys žmonių nelaukia. Ar autobusas laukia?

– Palaukiame kartais.

– bet kodėl kartais nestoja?

– Manau, kad taip tikrai nesu padaręs. Jei matau, tai būtinai palaukiu, nesu palikęs žmogaus.

– Kaip valdyti tą didžiulį užmiestinį autobusą?

– Jis valdosi labai lengvai. Žinoma, į senamiestį įvažiuoti yra sunku.

– Bet kuris vairuotojas senamiesčio vengia kaip velnias kryžiaus?

– Su dideliais autobusais – taip.

– Bet moderniuose autobusuose turite galinę vaizdo kamerą?

– Taip.

BNS nuotr.

– Laimingas dirbdamas šį darbą?

– Taip.

– Niekada nepagalvojote, kad tai siaubingai nuobodus amatas?

– Nėra nuobodus, vairuoji, keičiasi vaizdai, žmonės.

– Ar jūs dar matote romantiką per langą? Ar vaizdai dar veikia, jei sukari tą patį maršrutą 1000 kartų?

– Vis tiek įdomu, važiuoji, keičiasi ir metų laikai, ir vaizdai.

– Jūs tai pastebite?

– Taip.

– Užuot spoksojęs į kelią jūs dar dairotės?

– Važiuojant geru keliu spėji ir į kairę, ir į dešinę pasižiūrėti.

– Kurį laiką važinėjote tarptautiniais maršrutais?

– Važinėjau į Italiją, Angliją, Prancūziją.

– Palyginkime darbą mieste su darbu tarpmiestiniais ir tarptautiniais. Ar tarptautiniai maršrutai yra įdomiausi?

– Būdavo įdomiausi. Važiuojame komanda – 4 vairuotojai. Pavyzdžiui, 2 vairuotojai važiuoja iki Vienos, įlipa kiti 2 vairuotojai, mes pasiliekame Vienoje, ten būnam parą ar dvi, kol atvažiuoja kitas maršrutas, važiuojame kur nors dar 1000 kilometrų. Poilsio turėdavome parą.

– Kiek daugiausia valandų pagal taisykles gali vairuoti autobuso vairuotojas?

– Jei yra 2 vairuotojai, kiekvienas galime vairuoti po 9 valandas, iš viso 18 valandų. Du kartus per savaitę galima po 10 valandų važiuoti. Bet tos valandos padalintos, keičiamės kas 4,5–5 valandas.

– Ar yra buvę, kad vairuojate autobusą, bet knapsite, nes žiauriai norite miego?

– Gal ir yra buvę, bet stengiamės, kad tokių dalykų nebūtų.

Plačiau – radijo laidos „Darbas – ne vilkas“ įraše.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...