Gyvenimas

2018.11.05 17:03

V. Valiukevičius: emigracija į Kanarus išlaisvino nuo didžiausių baimių

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2018.11.05 17:03

Žmonės išgyvena du jausmus – meilę arba baimę, visi kiti jausmai kyla iš baimės arba iš meilės stygiaus, LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ sako dainininkas, Vaidotas Valiukevičius. „Baimė būti vienam kyla tuomet, kada jautiesi nesaugus. Mano baimė pradėti kažką nauja sumažėjo: noriu kalbėti tai, ką noriu, būti toks, koks noriu“, – prisipažįsta grupės „The Roop“ vokalistas.

Daugybę metų Lietuvos muzikiniam pasauliui priklausantis Vaidotas Valiukevičius, šįmet su savo grupe „The Roop“ sužibėjęs nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje ir tapęs vienu jos lyderių, nutarė, kad gyvenime reikia naujų potyrių ir ypatingų pokyčių. Tuomet muzikantas atsidūrė už 5 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos – Kanarų salose, tiksliau – Fuerteventūroje – karščiausioje ir vėjuočiausioje saloje. Sakoma, kad čia amžinas pavasaris, o oras visada panašus: nei per karšta, nei per šalta. Pačios tobuliausios sąlygos žmogui.

Fuerteventūra iš kitų Kanarų salų išsiskiria dar ir tuo, kad ji bene mažiausiai paveikta turizmo, todėl palyginti labai rami. Komercijos čia kur kas mažiau nei lietuvių pamėgtoje Tenerifėje ar Gran Kanarijoje. O ir vietinių gyventojų nėra labai daug. Keliaujant po salą galima rasti daug visiškai laukinių paplūdimių arba pustuščių miestelių.

Apsisprendė kurti ne Lietuvoje

V. Valiukevičius sako, kad kaip tik tokios aplinkos jis ilgai ieškojo. „Tikslas buvo labiau kūrybinis. Žinoma, kurti galima visur, bet aš norėjau išbandyti kitą variantą, atitrūkti nuo buities. Iš pradžių maniau tą padaryti kur nors Lietuvoje, bet paskui nusprendžiau rinktis kitą klimatą, – pasakoja muzikantas. – Pasirinkau emigruoti mėnesiui – pasitikrinti, ar galiu gyventi toli nuo tikrųjų namų.“

Muzikantas įsitikinęs, kad visi žmonės, prieš nuspręsdami palikti Lietuvą, turėtų sau skirti bandomąjį laikotarpį. V. Valiukevičiaus žodžiais, kai gyvenime įsivyrauja monotonija, o darbas suryja visas pramogas, daug kam darosi liūdna, žmonės pradeda skųstis gyvenimu. Ir tada jiems kyla beprotiškų minčių viską mesti ir išvykti gyventi kažkur į kitą pasaulio kraštą.

„Bet to visai nereikia, pakanka mėnesio“, – įsitikinęs populiarus dainininkas, savo kelionę pavadinęs nuotykiu, kurį ilgai atidėliojo ir kuris padėjo atrasti naujų dalykų.

Nusprendęs laikinai pagyventi Kanarų salose V. Valiukevičius norėjo kuo paprastesnės aplinkos: savo kailiu pajusti, ką patiria žmonės, persikėlę į naują aplinką be turto ir komforto.

Patogumų nepasigedo

Dar dalyvaudamas nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, muzikantas viešai prisipažino, kad prieš kelerius metus sirgo depresija, todėl savęs paieškos jam nėra svetimos.

„Aš supratau, kad galiu turėti planų, bet viskas susiklostys nebūtinai taip, kaip noriu. Kūriau planus, išsikėliau tikslus, ką turėčiau čia nuveikti, tuomet supratau, kad, kaip ir daugelis Lietuvoje, per daug forsuoju. Būdamas saloje kitaip įvertinau Lietuvą ir žmones, kurie save verčia elgtis taip, kaip nenori, perdega, pradeda sirgti. Čia aš supratau – tiesiog džiaukis viskuo“, – kalbėjo „The Roop“ vokalistas.

Palikęs savo jaukius namus Vilniuje, V. Valiukevičius Fuerteventūroje apsigyveno savo draugų lietuvių ką tik įsigytame name, kuris ilgai stovėjo apleistas.

Apsistojęs kapitalinio remonto laukiančiame name V. Valiukevičius turėjo pamirši įprastus patogumus ir pagyventi be karšto vandens – tai buvo savotiškas iššūkis.

Asmeninės paskyros „Facebooke“ nuotr.

Muzikantas pripažįsta: sunkiausios buvo pirmosios dvi savaitės, kai Fuerteventūroje jautėsi vienišas. Taip, V. Valiukevičiaus akimis, jaučiasi visi į naują kraštą persikėlę tautiečiai. „Įdomus potyris, kai vaikštai gatvėmis ir nieko nepažįsti: nei aplinkos, nei žmonių. Negirdi jokių kalbų, žinių. Tiesiog lieki vienas su savimi. Tuomet grįžta įvairūs prisiminimai. Bet tai labai gera terapija. Aš čia ir važiavau pabūti su savimi“, – kalba muzikantas.

Ištisas dienas praleidęs vienumoje, beveik neprataręs nė žodžio, neskaitęs laikraščių, negirdėjęs jokių žinių V. Valiukevičius prisipažįsta net kiek pakeitęs savo mąstymą. Muzikanto žodžiais, žmonės išgyvena du jausmus – meilę arba baimę, visi kiti jausmai kyla iš baimės arba iš meilės stygiaus.

„Baimė būti vienam kyla tuomet, kada jautiesi nesaugus. Mano baimė pradėti kažką nauja sumažėjo: noriu kalbėti tai, ką noriu, būti toks, koks noriu, kaip jaučiuosi“, – prisipažįsta V. Valiukevičius.

Lygindamas Lietuvą ir laikinaisiais namais tapusią Fuerteventūrą, muzikantas šypsosi – jos kaip dvi skirtingos planetos. Skiriasi ir aplinkos vaizdai, ir žmonių mentalitetas.  Galiausiai, augmenija, kurios čia gana mažai. Vietiniai, priešingai nei Lietuvoje, nerakina namų durų, čia nėra tokio didelio atstumo tarp žmonių, daugiau bendrystės.

Norėjosi sugrįžti namo

Prieš atvykdamas į salą, muzikantas pasižadėjo, kad per daug nesiilsės, taigi, išsikėlė tikslą kiekvieną dieną paversti kažkuo, kas ypatinga ir naudinga. Pavyzdžiui, nueiti į žygį kalnuose, paplaukioti vandenyne banglente, ko ilgai bijojo, o svarbiausia, sukurti kuo daugiau naujos muzikos.

Lietuvis atrado ir naują, kiek netikėtą aistrą – Gran Tarachalo miestelyje, tapusiame laikinaisiais namais, vakarais apsilankyti centrinėje aikštėje ir įrašinėti aplinkos garsus: pravažiuojančius automobilius, lojančius šunis, besikalbančius žmones. Nes būtent sutemus, praėjus kaitrai, miesteliai Gran Kanarijoje atgyja.

Asmeninės paskyros „Facebooke“ nuotr.

Laikinieji V. Valiukevičiaus namai Fuerteventūroje kuklūs: svarbiausias – rytiniam sportui, kartais meditacijai ir kūrybai skirtas nedidelis kambarėlis. Muzikantas veganas, daugiausia valgo vaisių, kuriems laikyti saloje neturėjo šaldytuvo.

Kiekvieną vakarą dainininkas lipdavo ant stogo, išsirinkdavo kampelį, nuo kurio geriausiai matydavosi Atlanto vandenynas, ir vienumoje vakarieniaudavo.

Visus savo nuotykius Fuerteventūroje V. Valiukevičius aprašinėjo socialiniame tinkle, ten kūrė kelionės dienoraštį, kur dalijosi patyrimais ir saloje užfiksuotais vaizdais.

Savo mėnesį trukusią emigraciją lietuvis įvertino kaip terapiją, nubudimo skambutį, pažadinusį iš letargo miego ir padėjusį suprasti, kiek daug gyvenime, kad ir mažais žingsneliais, galima nuveikti. „Kad ir kaip būtų gera amžino pavasario salose, namo sugrįžti visada norisi. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau supranti, kaip myli Lietuvą“, – sako muzikantas.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius