captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip motyvuoti vaikus be paskatinimų ir bauginimų bausmėmis?

Padėti vaikams lavinti reikiamus įgūdžius – mūsų pareiga, tačiau net ir mums ne visada aišku, kaip tai daryti tinkamai ir veiksmingai, „The Washington Post“ rašo ugdymo konsultantė Ana Homayoun. Pasak jos, siekiant vaikus motyvuoti, gali kilti pagunda į pagalbą pasitelkti paskatinimus, įspėjimus ar net gąsdinimus, bet, kaip rodo ilgus metus vykdyti tyrimai, nors kurį laiką tokios priemonės gali būti paveikios, ilgainiui jos duoda priešingą rezultatą.
Sammie Vasquez/Unsplash nuotr.
Sammie Vasquez/Unsplash nuotr.

Paauglystėje mūsų vaikai išgyvena sudėtingą ir dažnai anaiptol nelengvą savęs pažinimo ir augimo etapą. Tai laikas, kai jiems pradeda ypač rūpėti, kas jie, kokie jie ir kaip jie atrodo kitų žmonių akyse. Deja, tai, su kuo paaugliams tenka susidurti ir ką patirti, dažnai priverčia juos suabejoti savo jėgomis ir trukdo priimti saugius, gerai apgalvotus sprendimus.

Psichologų Edwardo Deci ir Richardo Ryano sukurta savideterminacijos teorija stengiasi atsakyti į klausimą, kas motyvuoja žmones priimant sprendimus. Ši teorija teigia, kad žmonės iš prigimties yra smalsūs, o pagrindiniai vidinės motyvacijos veiksniai – tai autonomija (gebėjimas kontroliuoti mokymosi procesą), kompetencija (gebėjimas įveikti sudėtingas užduotis) ir sąryšingumas (priklausymo visumai jausmas).

Tad ką galime padaryti mes, tėvai ir ugdytojai, kad padėtume vaikams įgyti daugiau autonomijos, kompetencijos ir ryšių, sustiprinsiančių jų vidinę motyvaciją tiek klasėje, tiek už jos ribų? A. Homayoun pateikia penkias galimas strategijas.

Padėkime suprasti, kad galimybių yra daug

Moksleivių motyvaciją reikšmingai sustiprinsime, jei paprasčiausiai padėsime jiems pamatyti, kad galimybių, kaip leisti laiką, kaip sėkmingai dalyvauti mokymosi ir užklasinėje veikloje ir kaip tapti mokyklos ar bendruomenės dalimi, tikrai yra daugiau negu viena. Net ir turėdami ribotas pasirinkimo galimybes, vaikai jausis turį daugiau autonomijos.

Kalbant apie socialinius tinklus ir technologijas, tėvai ir ugdytojai dažnai kaip susitarę imasi gąsdinimo ir sankcijų taktikos, manydami, kad tik tai gali priversti vaikus priimti gerus, teisingus sprendimus. Tačiau, norint ilgalaikio rezultato, verčiau pasiūlyti vaikams galimybę pasirinkti ir nuspręsti, kaip jie nori leisti laiką internete, – tai sustiprins jų autonomijos jausmą. A. Homayoun teigimu, moksleiviai, žinantys, kad savo patirtį tiek realiame gyvenime, tiek internete gali reguliuoti patys, geba savarankiškai priimti geresnius sprendimus.

Oliver Ragfelt/Unsplash nuotr.

Skatinkime išmokti tvarkytis su kasdienėms užduotims 

Moksleivio gyvenimas – tai daugiausia su mokykla susiję kasdieniai įpročiai, įgūdžiai ir veikla: planų kūrimas, darbotvarkių rengimas, užduočių rikiavimas pagal svarbą, tvarkymasis su kliūtimis, koncentravimasis ir aktyvus įsitraukimas į darbą ir t. t. Svarbiausia – išmokti visas šias kasdienes užduotis atlikti tinkamai.

Vidurinių mokyklų moksleiviai kartais jaučiasi spaudžiami rinktis ne tuos dalykus, kurie jiems iš tikrųjų įdomūs, o tuos, kurie padėtų jiems įstoti į vieną ar kitą specialybę. Tokiais atvejais išorinės paskatos ir sėkmės rodikliai (pavyzdžiui, pažymiai ir testų rezultatai) ima daryti neproporcingą įtaką tam, kaip moksleivis suvokia savo kompetenciją.

Jei moksleivį tai gniuždo, jis nebetenka gebėjimo pastebėti, kiek daug galimybių esama jo kasdienėje veikloje ir kiek daug priklauso nuo jo paties valios. Moksleiviai jaučiasi turį autonomiją, kai jiems keliamos užduotys proporcingos. Drąsindami juos rinktis tuos mokomuosius dalykus, kurie atitinka jų gebėjimus, ir orientuotis į tvarkymosi su kasdienėmis užduotimis įgūdžių stiprinimą, paskatinsime juos labiau pasitikėti savimi ir padėsime išplėsti kompetencijos ribas.

Leiskime daryti tai, ką jie mėgsta 

Rašinio autorė A. Homayoun pasakoja sykį kalbėjusis su žurnalistu, kurio uždavinys buvo klausinėti žmonių apie jų pasirinkimus profesinėje srityje. Labiausiai savo profesiniais pasirinkimais patenkinti tie, kurių darbas bent iš dalies susijęs su jų mokyklos laikų pomėgiais. Jei tik pasiteirautume, daugelis moksleivių galėtų visiškai aiškiai įvardyti savo domėjimosi sritis ir apibrėžti turimą kompetenciją, įsitikinusi specialistė.

Pasak jos, neužkirsdami kelio vaikams gilintis į jų mėgstamas sritis, padėtume jiems susieti tai, ką jie mokosi mokykloje, su tuo, kuo jie domisi po pamokų, ir taip įžiebtume jiems dar didesnį norą sužinoti ir patirti daugiau. Tai, pasak rašinio autorės, galėtų tapti jų asmeninės ir akademinės sėkmės pagrindu.

Šios dienos moksleiviai susiduria su dviem iššūkiais. Pirma, daugelio iš jų dienotvarkė yra tokia perkrauta ir įtempta, kad apie laisvą laiką ar tai, kuo jiems patiktų užsiimti po pamokų, neverta nė kalbėti. Antra, iš įvairiausių – internetinių ir realaus gyvenimo – šaltinių jie gauna tiek daug patarimų, kaip atrodyti, kaip elgtis ir kokiems būti, kad tik retas pasijunta turįs užtektinai kompetencijos spręsti, kur panaudoti savo talentus, gebėjimus ir žinias, kad galėtų nužengti šalin nuo kelio, kuris, kaip jam diegiama, yra vienintelis teisingas ir vedantis į sėkmingą karjerą.

Dani Vivanco/Unsplash nuotr.

Padėkime plėtoti ryšius

2014 m. žurnale „School Psychology Quarterly“ paskelbtas tyrimas – jį atliekant apklausti 1 023 moksleiviai iš 50 mokyklų. Nustatyta, kad tų moksleivių, kurie jaučiasi pernelyg smarkiai spaudžiami arba savo mokyklos klimatą vertina neigiamai, mokymosi vidurkiai yra žemesni. O tie, kurie jaučiasi esantys mokyklos bendruomenės dalis ir mokyklos klimatą vertina kaip palankų, paprastai mokosi geriau.

Įvairias grupes ir vietas, kuriose asmuo jaučiasi esąs visumos dalis, A. Homayoun apibūdina terminu „ryšių telkiniai“ (angl. clusters of connection). Idealiu atveju tokie telkiniai vieni su kitais nei visiškai, nei iš dalies nesutampa. Tai gali būti, pavyzdžiui, futbolo komanda, muzikos grupė, vasaros stovykla ar koks nors būrelis, artimųjų ratas ar net internetinė bendraminčių grupė.

Vaikams mokantis pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje, draugų ratas ganėtinai nepastovus – jis tai susitraukia, tai vėl išsiplečia. Vienais mokslo metais geriausi bičiuliai gali būti vieni klasės draugai, kitais – kiti. Mokslo metų pradžia – pats tinkamiausias metas ir suaugusiesiems įsitraukti į šį procesą ir padėti vaikams plėsti savo potencialius ryšių telkinius, pavyzdžiui, padrąsinant juos prieiti ir pasikalbėti su tais klasės draugais, su kuriais iki šiol aktyviai nebendrauta.

Skatinkime savarankiškai apsibrėžti tikslus

Tie moksleiviai, kurie patys nusistato trimestro ar visų metų tikslus ir užsirašo, kaip ketina jų siekti ir kodėl svarbu juos pasiekti, geba geriau kontroliuoti savo mokymosi procesą ir jaučiasi labiau už jį atsakingi. Skatindami moksleivius apsibrėžti savo akademinius tikslus, padėsime jiems judėti į priekį nesivadovaujant tokiais išoriniais veiksniais, kaip pažymiai ir testų rezultatai.

A. Homayoun primena, kad minėtos paskatos gali duoti tik trumpalaikės naudos, o norint užsitikrinti ilgalaikę sėkmę motyvacijos reikia ieškoti kitur. Teksaso universiteto (JAV) psichologijos profesorius Davidas Yeageris atlikęs tyrimą išsiaiškino, kad moksleiviai, kurie mato mokymosi prasmę ir sieja savo pastangas su galimybėmis prisidėti prie pasaulio gerovės kūrimo, jaučia didesnę motyvaciją aktyviai dalyvauti mokymosi procese. 

2014 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“ paskelbtoje D. Yeagerio ir jo tyrėjų komandos atlikto tyrimo medžiagoje nurodoma, kad tiems moksleiviams, kurie įžvelgia mokymosi prasmę, geriau sekasi susidoroti su tomis kasdienėmis užduotimis, kurios šiaip jau atrodytų nuobodžios.

Taigi, pasak A. Homayoun, visų pirma derėtų paisyti paties vaiko interesų. Vaikai turi suprasti, kad pasirinkimas, kaip gyventi tiek virtualiame, tiek realiame pasaulyje, tikrai yra. Gebėdami įveikti arba pašalinti kliūtis, kurios priešingu atveju atima daug laiko ir energijos, jie gali daugiau dėmesio skirti tam, kas jiems įdomu, arba tiesiog pailsėti. Mūsų tikslas – padėti vaikams jaustis kompetentingiems savarankiškai priimti sprendimus, nes tai – vidinės motyvacijos pagrindas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...