captcha

Jūsų klausimas priimtas

Veterinaras: jūs ne augintinių šeimininkai, o aptarnaujantis personalas

„Gyvūnai mėgsta ryti įvairius namų apyvokos daiktus. Mopso skrandyje radome auskarą, kitas šuo suėdė 2 metrų odinį pavadėlį su visomis sagtimis“, – apie veterinaro kasdienybę Marijono Mikutavičiaus vedamoje LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ pasakoja Orestas Vovk. Tačiau, tikina medikas, iš tikrųjų veterinaro darbas – nesibaigiančios Kalėdos.
E. Genio/LRT nuotr.
E. Genio/LRT nuotr.

Veterinaras pasakoja, kad nors šį mokslą tenka krimsti ilgiau nei 5 metus, net pasibaigus studijoms veterinarijos ilgai mokomasi dirbant klinikose. „Kaip sakoma, veterinarijoje sunkiausi yra pirmieji 50 metų, paskui būna lengviau. Tai profesija, kurioje nuolat kažkas kinta, nuolat turi domėtis, skaityti, dalyvauti mokymuose. Veterinarijos diplomas – tik kelialapis į pasaulį“, – sako O. Vovk.

Gydytojas tikina, kad kiekvienas augintinis – individualus, todėl nereikėtų vieno gyvūno poreikių ir priežiūros lyginti su kitu. Dažnai pasitaiko atvejų, sako veterinaras, kai šeimininkai katinus prilygina mažiems šunims ir nesupranta jų elgesio priežasčių.

„Katino visiškai kitoks mentalitetas. Ir šunį, ir katiną žmonės myli, vedžioja, maitina. Šuo galvoja, kad taip yra dėl to, kad žmonės dievai, o katinas – dėl to, kad jis dievas. Kiekviena gyvūno rūšis unikali ir kiekvienas gyvūnas individualiai yra unikalus“, – sako jis.

O. Vovk gyvūnus prižiūri ne tik veterinarijos klinikoje, bet ir namuose – pats augina net kelių rūšių gyvūnus. M. Mikutavičiaus paklaustas, ar nuo jų nepavargsta, veterinaras tikina, kad vertina ir gerbia ne tik savo pacientus.

„Mūsų darbas – nesibaigiančios Kalėdos. Daug žmonių norėtų turėti gyvūną, bet jo neturi, o mes jų turime kasdien. Ne veltui yra gyvūnų terapija – jie suteikia jaukumo savo prisiglaudimu, šiluma, nes yra šiek tiek šiltesni nei žmogus. Tai niekada neatsibosta“, – tikina veterinaras.

O. Vovk. E. Genio/LRT nuotr.

Specialistas sako, kad įdomiausia ir įsimintiniausia darbo dalis – kurioziškos situacijos. Vienos iš tokių, pasak O. Vovk, atsiranda dėl gyvūnų smalsumo: „Gyvūnai mėgsta praryti įvairius namų apyvokos daiktus. Mopso skrandyje radome auskarą, kitas šuo suėdė 2 metrų odinį pavadėlį su visomis sagtimis ir kniedėmis.

Vieną kartą stebėjome įdomų reginį – rentgene matėme stačiakampio formos tamsų objektą ir spėliojome, kas tai gali būti, o paskui šeimininkas mums pranešė, kad tai buvo vyno butelio kamštis. O šeškai mėgsta ryti visokius guminius daiktus, tad jei pasigesite trintuko, žinokite, kur ieškoti“, – juokauja veterinaras.

Pasak jo, šiuolaikiniai gyvūnų šeimininkai ima skirti vis daugiau laiko gyvūno priežiūrai, o naminiai augintiniai prilyginami šeimos nariams: „Keičiasi žmonių požiūris ir suvokimas, kas reikalinga gyvūnui. Dėl tinkamos ir ankstyvos ligų diagnostikos, geresnės priežiūros ir žmonių domėjimosi ilgėja gyvūnų amžius.“

Be to, vis daugiau žmonių priglaudžia beglobius gyvūnus. Vis dėlto, svarsto O. Vovk, kai kurie šeimininkai keturkojams leidžia per daug.

„Daug žmonių pasiima gyvūnus iš prieglaudų. Tokie gyvūnai – baisiai ištikimi ir protingi, netgi labiau atsparūs ligoms. Mišrūnai veisiasi patys, be žmogaus įsikišimo – toks būdas artimesnis gamtai. Jei žmonės veisia gyvūnus, labiau rūpinasi išvaizda ir pamiršta vidų. Dėl to turime daug veislinių gyvūnų, kurie labai linkę sirgti. Ir šiaip, jie išlepinti. Žmonės galvoja, kad jie šeimininkai, o iš tiesų – aptarnaujantis personalas“, – teigia veterinaras.

Plačiau – radijo laidos „Darbas – ne vilkas“ įraše.

E. Genio/LRT nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...