captcha

Jūsų klausimas priimtas

Netikėtas būdas, padedantis gerinti smegenų veiklą ir atitolinti demenciją

Tyrimai rodo, kad tiek fizinė, tiek proto mankšta padeda net ir senstant išlaikyti smegenis aktyvias ir darbingas. Be to, mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad senatvinę demenciją gali atitolinti mėgstama muzika ar galimybė groti kokiu nors muzikos instrumentu, rašoma portale irishtimes.com.
Sven Read/Unsplash nuotr.
Sven Read/Unsplash nuotr.

Žmogaus gebėjimas sukaupti vadinamąjį kognityvinį rezervą, kuris, kaip žinoma, padeda smegenims apsisaugoti nuo atminties praradimo, pastaruoju metu nuodugniai analizuojamas ir demencijos tyrimų srityje. Tyrimai rodo, kad tiek fizinė, tiek proto mankšta padeda net ir senstant išlaikyti smegenis aktyvias ir darbingas.

O ar muzika galėtų padėti apsaugoti smegenis nuo kognityvinio nuosmukio? – klausia „The Irish Times“ žurnalistė, sveikatos temų apžvalgininkė Sylvia Thompson. Ar, suteikus demencija sergantiems žmonėms galimybę groti kokiu nors instrumentu arba tiesiog klausytis jiems artimos muzikos, pagerėtų jų gyvenimo kokybė?

Muzika ir atmintis – Dubline (Airijoje) įsikūrusio Trejybės koledžo Pasaulinio smegenų sveikatos instituto mokslinės bendradarbės, neuromokslininkės dr. Catherine Jordan tyrimų objektas.

Šiuo metu atliekamų dr. C. Jordan tyrimų tikslas – socialinių ir visuomenės sveikatos srities sprendimų paieška, siekiant kuo labiau sumažinti demencijos poveikį ir plitimą. „Iš esamų tyrimų jau žinome, kad atliekant muziką demencijos rizika mažėja. Per patį jos atlikimo procesą kaupiasi kognityvinis rezervas, o pirmosios [demencijos] užuomazgos atitolsta maždaug 4,5 metų, – aiškina ji. – Tai primena dvikalbystės efektą.“

Danny Englander/Unsplash nuotr.

Daugiau pilkosios medžiagos

Tyrėjai yra nustatę, kad grojant muzikos instrumentu suaktyvinamos motorinė, girdimoji ir regimoji smegenų funkcijos, o tai, savo ruožtu, didina pilkosios medžiagos – neuronų telkinių galvos ir nugaros smegenyse – kiekį. „Muzika suaktyvina aukštesniąsias kognityvines funkcijas, kaip antai gebėjimą organizuoti ir įdėmiai sekti, – sako dr. C. Jordan. – Iš smegenų nuotraukų matyti, kad muzikantų didžioji smegenų jungtis, t. y. galvos smegenų dalis, jungianti abu pusrutulius, yra didesnė. Tai reiškia, kad neuronai gali veikti produktyviau ir naudotis didesne judėjimo iš vieno pusrutulio į kitą kelių įvairove.“

Tyrėjai taip pat yra išsiaiškinę, kad demencija sergantys žmonės muzikinę atmintį praranda visų paskiausiai. Kai kurie tyrimai, įskaitant ir tuos, kuriuos Edinburgo universitete (Škotija) atliko pati dr. C. Jordan, leidžia daryti prielaidą, kad muzikinė atmintis saugoma kitoje smegenų dalyje negu kitų rūšių atmintis, rašoma straipsnyje.

Taigi kaip žinojimas, kad muzikinė atmintis yra ilgaamžiškesnė, gali padėti sergantiesiems demencija? Amerikiečių dokumentiniame filme „Alive Inside“ (liet. „Gyvi viduje“) pasakojama to paties pavadinimo projekto sėkmės istorija – projekto, kuriame muzika buvo pasitelkta kaip terapijos priemonė demencija sergančių žmonių slaugos namuose. „Įgyvendinant šį muzikos ir atminties projektą, slaugos namų gyventojai per ausinukus klausėsi jiems asmeniškai reikšmingos muzikos, ir pokyčių sulaukta milžiniškų“, – sakė dr. C. Jordan.

Skaitytojams, kurie norėtų patys įsitikinti muzikos poveikio galia, rašinio autorė S. Thompson siūlo per „YouTube“ pasižiūrėti projekto „Alive Inside“ reportažą, kurio pagrindinis herojus – buvęs džiazo muzikantas Henry, dabar sergantis demencija; per ausines pasiklausęs savo mėgstamos muzikos, jis ima kalbėti gerokai rišliau.

Grojaraštį gali sudaryti šeimos nariai

„Alive Inside“ sėkmė įkvėpė ir daugiau žmonių sergantiesiems demencija padėti per muziką. Antai britų rašytoja ir laidų vedėja Sally Magnusson, pamačiusi, kokį poveikį muzika padarė jos demencija sirgusiai, dabar jau amžinatilsį mamai, sukūrė projektą „Playlist for Life“ (liet. „Gyvenimo grojaraštis“). Jo esmė – kiekvienas gali tapti „muzikos detektyvu“ ir padėti demencija sergantiems žmonėms parenkant jiems asmeniškai tinkamą ir paveikią muziką.

„Jei demencija ankstyvosios stadijos, su žmogumi dar galima pasikalbėti apie tai, kokia muzika buvo populiariausiųjų sąrašuose, kai jie buvo jaunesni, pasidomėti, galbūt jie grojo kokiu nors instrumentu, o gal dainavo bažnyčios ar bendruomenės chore“, – sako dr. C. Jordan, kuri prie projekto „Playlist for Life“ prisidėjo jo dalyviams vesdama mokymus.

Sukurti tinkamą grojaraštį demencija sergančiam žmogui gali kad ir šeimos narys – tai padaryti tikrai nėra sunku. „Svarbiausia – rasti sąsajų su ryškiausiais autobiografinio pobūdžio prisiminimais iš jaunystės, – sako dr. C. Jordan. – Daugiausia žmogus prisimena iš laikotarpio nuo 10 iki 30 metų.“

Sandie Pollard/Unsplash nuotr.

Muzika sukelia prisiminimus

„Ryškiausi autobiografiniai prisiminimai – iš paauglystės ir ankstyvos brandos laikotarpio, – aiškina specialistė. – O muzika, kaip žinoma, šiuos prisiminimus, paprastai siejamus su stipriomis emocijomis ir nostalgijos jausmu, labai veiksmingai sukelia.“ Pastebėta, kad, turėdami galimybę klausytis tokios tikslingai parinktos muzikos, demencija sergantys žmonės patiria silpnesnius nerimo ir streso simptomus.

Norėdama sukaupti daugiau moksliškai pagrįstų duomenų, patvirtinančių teigiamą asmeniškai reikšmingos muzikos poveikį demencija sergantiems žmonėms, 2018 m. rugsėjo mėnesį dr. C. Jordan ketina imtis dar vieno tyrimo. Atliekant šį tyrimą bus analizuojami žmogui artimos muzikos veikiamų smegenų neurovizualiniai duomenys. Konkrečiau, lygindama demencija sergančių ir ja nesergančių žmonių smegenų vaizdus, dr. C. Jordan sieks išsiaiškinti, ar skirtingai abiejų grupių tiriamuosius veikia jų mėgstama muzika.

Pasaulyje atliekama daug tyrimų, kuriais siekiama perprasti ryšius tarp muzikos ir smegenų veiklos. Tarptautinio ilgaamžiškumo centro (Jungtinė Karalystė) mokslinė bendradarbė Sally Bowell sakė: „Muzikos nederėtų laikyti vien „malonia smulkmena“ ar „priedu“. Muzika daro apčiuopiamą, moksliškai pagrįstą poveikį demencija sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, ji mažina psichologinius ir elgseną veikiančius demencijos simptomus, slopina nerimą ir depresiją, o svarbiausia – padeda pagerinti gyvenimo kokybę.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...